Per pastaruosius 50 metų dirbančių moterų skaičius išsivysčiusiose valstybėse smarkiai išaugo. Šeštajame dešimtmetyje dirbo tik vos mažiau nei trečdalis JAV moterų, šiandien šis skaičius siekia 47 proc., rašo „Entrepreneur“.
is dėlto vadovaujamuose postuose aiškiai vyrauja vyrai. Europos Komisijos (EK) teigimu, didžiausių bendrovių valdybose moterys užima tik 14 proc. Skirtingose šalyse šis skaičius skiriasi. Italijos bendrovių valdybose moterų tėra 6 proc., Ispanijoje – 11 proc., Vokietijoje – 16 proc., o Prancūzijoje – 22 proc. EK siekia įvesti privalomą moterų vadovių kvotą ir tikisi, kad ateityje bent 40 proc. vadovaujamų postų užims moterys. Norvegija dar 2003 metais priėmė teisės aktą, kuriuo biržoje listinguojamos bendrovės buvo įpareigotos pertvarkyti savo valdybas taip, kad du penktadalius valdybos narių sudarytų moterys. Projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir jau 2008 metais moterys Norvegijos įmonių valdybose užėmė 44 proc. postų. „Boston Consulting Group“ teigimu, vidutiniame namų ūkyje 70 proc. prekių ir paslaugų nuperka moterys. Susidarė paradoksali padėtis, kai produkcijos gamybos lygmeniu sprendimus priima išimtinai vyrai, o vartojimo srityje dominuoja moterys.
„Virgin“ įkūrėjas Richardas Bransonas mano, kad tokia padėtis yra nelogiška. Anot jo, bendrovių vadovams reikėtų pasigilinti, kokios kiūtys įmonės viduje trukdo moterims kopti karjeros laiptais. R. Bransonas teigia, kad neretai moterys susiduria su įsišaknijusiais stereotipais, esą sprendimų priėmimo procese vyrai geriau susidoroja su tenkančia atsakomybe. „Credit Suisse“ atlikto tyrimo išvados verčia manyti kiek kitaip, nes paaiškėjo, kad bendrovės, kurioms vadovauja vyrai, sunkiau įveikė 2008 metų finansų krizę, nei tos, kuriose prie vairo stovėjo abiejų lyčių atstovai.
