Teisėsaugininkai sutaria, kad, nuo 2011 metų pabaigos įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, smurto protrūkių šeimose užregistruojama mažiau, tačiau kartu pabrėžia, kad esama dar nemažai tironų, kurie ir toliau kankina savo aukas.
Kenčia ir gyvena
„Na ir gyvenimas – savo bobai nebegali parodyti, kur jos vieta“, – dabar dažnai paburba prie „bambalio“ susėdę vyrai. „Taigi, ir kokiam liurbiui niuktelėsi – į kalėjimą sėsi“, – pritaria šalia mėlynanosių įsitaisiusios moteriškės.
Kaip žinoma, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, kai kurie mėgėjai „pakasyti“ rankas ir kojas į kito šonus šiek tiek atsitokėjo. Mat dabar mušamai aukai nebereikia rašyti pareiškimo – policija gali tokį arkliaširdį (ar arkliaširdę) sulaikyti iš karto. Savo ruožtu teismas gali paskirti įvairius apribojimus (nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, laikinai išsikelti iš tos vietos, kur skriaudžiama auka gyvena, ir panašiai) arba bausmes – dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose, gydytis nuo alkoholizmo, viešuosius darbus (nuo 3 iki 7 mėnesių), paskirti areštą (nuo 30 iki 70 parų), laisvės apribojimą (nuo 6 iki 10 mėnesių), lygtinę arba laisvės atėmimo bausmę (nuo 8 mėnesių iki pusantrų metų).
Tiesa, kai kurių smurtautojų šios priemonės ne itin gąsdina. Apmaudžiausia, kad ir pačios aukos kantriai neša kryželį, taip suteikdamos drąsos savo kankintojams. Kitas, pabandžiusias pabėgti nuo tokių aršuolių, tie bando susigrąžinti bet kokia kaina.
Trečias kartas
Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Bajorų kaimo gyventojas Vilius Garbauskas (52 m.) taip pat ilgą laiką mušdavo ir visaip terorizuodavo savo sugyventinę, o neseniai už smurtą vėl atsidūręs teisiamųjų suole nesitikėjo, kad teks paragauti kalėjimo košės. Manė, kad, kaip ir kitais kartais, teismas jam skirs bausmę tam tikrą laiką negyventi namuose ar nesiartinti prie sugyventinės, na, gal dar įpareigos lankyti kokius elgesio keitimo kursus. Tačiau trečią kartą į tą pačią balą įkritęs smurtautojas pagaliau buvo nuteistas metus kalėti.
Kartu su gyvenimo drauge Zita (vardas pakeistas) V. Garbauskas pragyveno 20 metų. Kelerius metus gyvenimas klojosi lyg ir neblogai. Abu sugyventiniai darbavosi savo ūkyje – sėjo ir sodino, laikė nemažai gyvulių. Vasaromis, kai darbų ūkyje būdavo apstu, susėsti prie butelio net nebūdavo kada. Tačiau laikui bėgant vis dažniau abu – ypač žiemą – ėmė kilnoti taurelę.
V. Garbauskui, kai tik išgerdavo, imdavo vaidentis, kad Zita su kitais jį apgaudinėja. O kad tikrai neapgaudinėtų, apvelėdavo jai šonus taip, kad niekas nebežiūrėtų. Ranką turėjo sunkią – moteris ne kartą buvo „gražinama“ ne tik mėlynėmis po akimis ar kitose kūno vietose. Alkoholiui užspaudus smegenis, įniršęs sugyventinis savo moteriškę tvatydavo ir tuo, kas po ranka papuldavo. Zitai buvo sulaužęs žandikaulį ir kojas (ne kartą teko jas gipsuoti), išsukęs rankas, įtaisęs nuo veido neišnykstančius gumbus.
„Muša, nes myli“
Zita niekam nesiskundė, kaip tikra lietuvė tyliai kęsdavo skausmą, dažniausiai pati išsigydydavo žaizdas. O sugyventinis tuo naudojosi – pasijutęs nebaudžiamas savo pagiežą stengdavosi išlieti kuo sadistiškiau, todėl dažnai smūgiuodavo į tebegyjančias žaizdas ar neseniai sulaužytas kūno vietas.
Bajorų kaime niekam nebuvo paslaptis, kad V. Garbauskas dažnai aptalžo sugyventinę, vis dėlto niekas nesikišdavo ir nesudrausmindavo smurtautojo – juk ne viena šeima panašiai gyvena. „Nagi nevaikščiojo jis nuolat girtas – būdavo tarpų, kai negerdavo, o ir darbštus buvo, kai būdavo blaivus“, – bandė teisinti V. Garbauską kaimynai, pasišaipydami, kad, girdi, „jei muša – vadinasi, myli“. O toji „meilė“, kaip dabar pripažįsta tie patys kaimynai, pavertė Zitą invalide.
Kartais nebeapsikentusi Zita išeidavo pas seserį, tačiau tai tik sukeldavo dar didesnius sugyventinio pykčio protrūkius. Jei V. Garbauskas pagaliau liaudavosi gerti, suminkštindavo Zitos širdį švelniais žodžiais, pasižadėdamas „daugiau taip nesielgti“.
Prirakino grandine
Paskutinis smurto protrūkis V. Garbauskui pasireiškė sausio 21-ąją. Čiupęs metalinę grandinę kelis kartus ja smogė Zitai, o paskui prirakino ta pačia grandine prie krosnies. Dar gerokai ją aptalžęs kumščiais ir po ranka pakliuvusiu prožektoriumi išėjo savais keliais.
Užtai V. Garbauskui buvo pateikti kaltinimai ne tik dėl smurto šeimoje, bet ir dėl pasityčiojimo iš žmogaus orumo neteisėtu laisvės atėmimu panaudojant smurtą. „Vyras nepadarė išvadų dėl netinkamo elgesio šeimoje, todėl už padarytas naujas nusikalstamas veikas teko prašyti teismo paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, – teigia ne vieną su smurtu šeimoje susijusią baudžiamąją bylą teismui perdavusi nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorė Rita Čepienė, dirbanti Anykščiuose. – Beje, kiek man teko tirti ir kontroliuoti tokių bylų, beveik visi kaltinamieji prieš šeimos narius smurtauja būdami girti.“
Panašiai kaip V. Garbauskas elgėsi ir Pasvalio rajono Vienkiemių kaimo gyventojas Almantas Grigaliūnas (46 m.), šiomis dienomis pagreitinto proceso tvarka nuteistas 3 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo.
24 metus su žmona pragyvenęs ir dvi dukras užauginęs A. Grigaliūnas nuolat gėrė ir terorizavo sutuoktinę, vis pagrasindamas vieną kartą ją užmušti. Kai įsigaliojo įstatymas, ginantis nuo „naminių smurtautojų“ nukentėjusias aukas, A. Grigaliūnas vieną po kito gavo 2 teistumus. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tikintis, kad vyras pagaliau susiprotės.
Tačiau A. Grigaliūnas nė nežadėjo keisti savo įpročių. Naujųjų išvakarėse jis ir vėl ėmė vaikyti sutuoktinę, sumušė ją, suplėšė drabužius. Visa tai galėjo baigtis tragiškai, bet moteris iššoko per balkoną ir pabėgo iš namų.
Taigi A. Grigaliūnas pagaliau buvo suimtas ir nubaustas įkalinimo bausme.
Grasinimais kvietė grįžti
To paties Anykščių rajono Troškūnų miestelio gyventojas Dangirutis Čekanauskas (38 m.) niekaip negalėjo nurimti, kad jį paliko žmona Romeda. O pastaroji vyrą ir paliko dėl to, kad nebegalėjo apsikęsti jo nuolatinio girtavimo ir įsiūčio priepuolių, per kuriuos išsiliedavo ant vargšės moters galvos.
Vien pernai D. Čekanauskui buvo iškeltos dvi bylos dėl žmonos sumušimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Už vieną išpuolį jam buvo paskirta arešto bausmė, už kitą – pusės metų laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto D. Čekanauskui tai buvo tarsi nuo žąsies vanduo.
Kai žmona Romeda jį paliko ir apsigyveno nuomojamame bute, D. Čekanauskas vis tiek jai nedavė ramybės. Buvusi sutuoktinė gyveno su kitu vyru ir nuo pastarojo laukėsi kūdikio. Lankydamas savo vaikus – dukrą ir sūnų – arba paskambinęs D. Čekanauskas vis prašydavo Romedos grįžti ir gyventi kartu. Kadangi ji neketino to daryti, tuoj išgirsdavo gausybę keiksmų, prakeiksmų, grasinimų pasmaugti ar kitaip susidoroti.
Atėjo girtas ir su peiliu
Tą vasario pabaigos vakarą Romeda namuose buvo likusi tik su savo dukrele. Naujasis gyvenimo draugas Artūras D. ir jos sūnus buvo trumpam išėję (pilnametė jos duktė gyvena užsienyje). Tuo metu ir atsliūkino A. Čekanauskas – girtas (vėliau jo organizme užfiksuotos 2,52 promilės alkoholio) ir nešinas peiliu. Nepaisydamas net šalia esančios mažylės už nenorą taikytis jis puolė nėščią Romedą ir kelis kartus dūrė peiliu, vis taikydamas į kairę krūtinės pusę...
Apsipylusi kraujais moteris dar pajėgė išsikviesti greitąją ir paskambinti Artūrui D. Skubiai į Anykščių ligoninę pristatytai Romedai buvo susiūtos 8 žaizdos – krūtinėje, nugaroje ir kakle. Peiliu buvo pažeista krūtinės pleura, tačiau plaučiai likę sveiki. Medikai baiminosi, kad užpuolikas galėjo pakenkti netrukus į pasaulį ateisiančiam kūdikiui – mat moteris buvo aštuntą mėnesį nėščia. Vėliau paaiškėjo, jog būsimas kūdikis – sveikas.
Policija dar tą patį vakarą D. Čekanauską sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po paros smurtautojas buvo atvesdintas į Anykščių rajono apylinkės teismą, čia ikiteisminio tyrimo teisėjas daug nesvarstydamas patenkino prokuroro prašymą ir nutarė D. Čekanauską suimti 3 mėnesiams.
Už nėščios moters sunkų sužalojimą įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
