Prieš pusę amžiaus pradėtoms pardavinėti žalioms tabletėms sidabrinėje aliuminio pakuotėje buvo lemta pakeisti pasaulį. Kai kurie istorikai teigia, kad šis atradimas padarė didesnę įtaką nei, tarkim, reliatyvumo teorija.
Daugiau nei du trečdaliai pasaulio moterų vartoja kontraceptines piliules ir galvoja, kad tai yra jų teisė.
Kad maždaug ketvirtis Lietuvos moterų nevartoja kontracepcijos, kaip rodo Jungtinių Tautų užsakymu atliktas tyrimas, galima paaiškinti išlikusia abortų kultūros patirtimi.
Posūkis į natūralumą
Anot Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentės Daivos Vaitkienės, lietuviškų duomenų apie moterų lūkesčius kontracepcijos srityje nėra, bet galima daryti prielaidą, kad jie nesiskiria nuo pasaulio moterų.
Renkantis kontracepciją, šiuolaikinei moteriai svarbu ne tik mėnesinių ciklo kontrolė, bet ir gera tolerancija – kad kontracepcija nebūtų pasipriešinimas normaliems organizmo vyksmams. Kaip nebūtų keista, apsisprendimui labai mažai įtakos turi šeimos gydytojo rekomendacijos – moterims reikia specialistų, akušerių-ginekologų konsultacijų.
Specialistams savo ruožtu nerimą kelia tai, kad du kartus daugiau moterų išmano, kaip veikia mobilusis telefonas nei hormonai kontroliuoja mėnesinių ciklą. Nors požiūris į hormoninę kontracepciją yra iš esmės teigiamas, žinių apie save kiekis yra labai nepakankamas.
Poreikis didėja, prieinamumas − mažėja
Per pusę amžiaus nepasikeitė tik katalikų dvasininkų požiūris į moterų seksualumą. Jie tebeteigia, kad kontracepcija prieštarauja Bažnyčios mokymui, o jei kenkia sielai, kenkia ir kūnui.
Pasverti medikamentų naudą galima tik epidemiologiniais tyrimais, tačiau kontracepcijai dėl etinių sumetimų negalima pritaikyti dvigubai aklų placebo kontroliuojamų tyrimų, kurie yra patikimiausi. Įrodymais pagrįstos medicinos informacija teigia apie nemažą kontracepcijos naudą moters sveikatai ir savijautai, tačiau po 50 metų moterys vis dar bijo hormonų.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro med.dr. Vytauto Klimo, pats patriotiškiausias mitas Lietuvoje, kad „jei nebūtų kontracepcijos ir abortų, lietuviai daugintųsi taip sparčiai, kad nebūtų jų kur dėti“.
Kadangi akušeriai-ginekologai kaip ir kiti specialistai turi savo įtakos sferų, kartais nutylima tokia informacija, trečdalis vartojusių sudėtinę jog kontracepciją patiria tromboembolijų riziką nėštumo metu. Specialistai atkreipia dėmesį į tokį šalies fenomeną: nors kontraceptikų poreikis didėja, tačiau jų prieinamumas dėl medicininės pagalbos organizacijos, mažėja.
Nes mažėja moterų konsultacijų, trūksta specializuotų tarnybų jaunimui, socialinės atskirties grupėms, o „moters su pamušta akimi ir nubėgusia kojine“ dr. V.Klimas neįsivaizduoja šeimos gydytojo priimamajame.
Naujiena rinkoje
„Bayer Schering Pharma“ ginekologijos padalinio regiono vadovė Neringa Burokienė atstovauja farmacinei kompanijai, kuri prieš 50 metų pirmoji Europoje pagamino kontraceptinę piliulę. „Ne tik kontraceptinės piliulės išradimas paliko žymų pėdsaką istorijoje ir visuomenės kaitoje.
Svarbu ir tai, kaip ši sritis per penkiasdešimt metų tobulėjo. Šių laikų moterys gali ne tik džiaugtis pasirinkimo laisve, kada gimdyti ir kiek šeimoje vaikų turėti, bet ir rinktis iš pačių inovatyviausių produktų“, − sako N.Burokienė.
Jos atstovaujama kompanija šalies rinkoje praėjusiais metais pristatė ir kontraceptines tabletes su natūraliu estrogenu, identišku gaminamam moters kiaušidėse.
Solveiga Potapovienė
