Šios savaitės žmogus - Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, paskelbusi šiukšlių karą uostamiesčio merui ir jam bei visiems miesto politikams įrodžiusi, kad šiukšlina ne buto kvadratiniai metrai, o jame gyvenantys žmonės.
K.Vintilaitę „Respublika” pakalbino Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus, jog klaipėdiečiams turi būti sudaryta galimybė mokėti už realiai sukauptą atliekų kiekį, o ne tik priklausomai nuo to, kokio dydžio bute jie gyvena.
• Ar galima teigti, kad šia teismo nutartimi baigėsi tarp jūsų ir Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus vykstantis šiukšlių karas?
• Yra toks pasakymas - baigtas mūšis, bet ne karas. Žodis „karas” šiuo atveju netinka. Susipažinusi su teismo sprendimu galiu teigti, kad į esminį klausimą atsakymą gavo ir savivaldybė, ir aš - rinkliavos nuostatos prieštarauja įstatymams. Ir nors meras klaidina gyventojus, kad niekas nepanaikinta, tų nuostatų priedas yra panaikintas.
Todėl tarybos posėdyje, siekiant atgaivinti šį priedą, teks svarstyti kiekvienos pozicijos teisėtumą ir kiekvieno subjekto galimybę atsiskaityti už rinkliavą deklaruojant atliekų kiekį.
Kodėl sakau, kad karas nebaigtas? Man asmeniškai neįtikimi teismo argumentai, jog kvadratinis metras gali būti šiukšlinimo objektas. Neįtikina ir tai, kad įvedant vietinę rinkliavą galima neskelbti viešo pirkimo. Nors įstatymas to reikalauja.
Tačiau didžiausiu netikėtumu tapo konstatavimas, jog komunalinių atliekų tvarkymas nėra viešoji paslauga, nes visuose teisės aktuose tai aiškiai įvardyta.
• Tai šis teismas - dar ne pabaiga?
• Nors teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas, galima siekti bylos atnaujinimo. Jaučiu didelį profesinį interesą nenuleisti rankų ir nepalikti likimo valiai klausimo, kuris susijęs su absoliučiai visais Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Manęs neįtikino tai, kad turto turėjimo faktas yra vienas iš rinkliavos nustatymo būdų.
Tikiuosi, kad į teismą kreipęsi Seimo nariai taip pat analizuoja šį sprendimą ir nuo jų valios priklausys, ar bus apsispręsta siekti bylos atnaujinimo.
Tai ne karas, tai elementari valstybėje numatyta teisingumo paieška. Tai turėtų rūpėti ir pačiai savivaldybei, juolab kad žmonės netiki tais mokesčiais. Ypač didelę skriaudą jaučia daugiabučių namų gyventojai.
• O jei parlamentarai neapsispręs, ar kovosite viena?
• Šią situaciją analizuoju, nes yra šiokių tokių procesinių kliūčių. Aš šioje byloje buvau tik trečiasis asmuo. Formaliai įstatymas tokią teisę suteikia tik pareiškėjams. Labai norėčiau, kad jie baigtų šitą darbą, nors jis sunkus.
• Ar daug sulaukiate skundų dėl šiukšlių rinkliavos?
• Labai daug. Apie tai žmonės kalba per priėmimus, kreipiasi elektroniniu paštu, skambina. Šiandien pagrindiniai žmonių klausimai - komunalinės atliekos ir daugiabučių namų administravimo problematika.
• Raginote klaipėdiečius iki teismo sprendimo už šiukšles nemokėti. Ką dabar jiems patartumėte?
• Šia tema aš kalbėjau labai rimtai. Didelė dalis miesto gyventojų, nors ir skundėsi rinkliava, pinigus mokėjo. Aš taip pat mokėjau, nors galėjau demonstruoti nepaklusnumo pavyzdį. Galiu būti labai formali ir neteikti jokių konsultacijų, nes mano reikalas yra prižiūrėti savivaldybes. Čia advokatų darbas. Bet aš žinau tuos dalykus, tai kodėl man žmogų vyti atgal.
Žmonės baiminosi, kad sumokės pinigus, o paskui susigrąžinti juos galimybės bus labai mažos. Aš ir sakiau, kad kol vyksta teismas, niekas iš tavęs jų neišieškos. Bet, sakiau, pasidėkite tuos pinigus, nes jei byla bus pralaimėta, teks sumokėti.
Dabar reikėtų susimokėti. Nors teismas ir pripažino priedą prieštaraujančiu įstatymui, jis negalioja tik nuo paskelbimo dienos - nutarties išspausdinimo „Valstybės žiniose”.
Tad ir meras yra neteisus sakydamas, kad teismas nieko nepanaikino. Jei kokius tris mėnesius bus žaidžiama procedūra, kaip išsiaiškinti, kas gali deklaruoti, ir taip vilkinamas priedo peržiūrėjimas, tuos tris mėnesius rinkliava negalios.
• O kaip didžiuliame daugiabutyje gyvenantis žmogus gali deklaruoti realų atliekų kiekį?
• Aš gyvenau dideliame daugiabutyje, gyvenu ir mažesniame. Gyventojų skaičius aiškus, konteinerio kiekis išmatuojamas, šiukšlių išvežimo grafikai žinomi. Reikia tik šiek pasukti galvą ir padirbėti. Juk kiekvienas tarybos narys gyvena individualiame name arba daugiabutyje, tad turi supratimą apie galimybę atsiskaityti pagal deklaruojamą atliekų kiekį.
Savivaldybė labai daug dirbo, kol nustatė šitą paprastą pinigų surinkimo būdą. Skaičiavo gyvenamojo ploto kvadratinius metrus, atliekų kiekius. Visa tai atlikta siekiant paprasčiausiu būdu susirinkti iš žmonių pinigus.
Valdžia pateikia argumentą, kad ne tik bus labai sunku nustatyti, kiek iš tiesų žmogus „pagamina” šiukšlių, bet ir gąsdina, jog visi stengsis jas mesti į svetimus konteinerius.
Man neatrodo, kad taip bus elgiamasi. Žmonės tikrai nėra tiek sugedę. Juk jie šį mokestį moka net netikėdami jo teisingumu. Įstatymai kuriami ne nusikaltėliams, o protingiems asmenims. Aišku, yra vienas kitas nesąmoningas, bet to sureikšminti nereikia.
• O ar nebūtų paprasčiau mokesčius už šiukšles rinkti atsižvelgiant į gyventojų skaičių?
• Dauguma šalies savivaldybių taip ir daro. Ar girdime, jog ten vyktų kas nors baisaus? Nemanau, kad suskaičiuoti žmones yra neįveikiama užduotis. Savivaldybei reikėtų pasvarstyti šitą klausimą, nes tai vienas iš teisingiausių būdų.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybei jau taip būdinga. Pasirinko kuo paprastesnę idėją, leidžiančią lengvai surinkti pinigus, ir ją stumia, teisina ir kuria jos įvaizdį. Aiškinama, kad visa kita yra neįmanoma arba labai sudėtinga.
Miesto valdžia gali teigti, kad pas mus geriau. Be abejo, kur nebus geriau. Nusipirko nekilnojamojo turto registro duomenis ir tenka žmonėms už tuščią butą, nenaudojamą garažą bei sodą be namelio mokėti visus metus.
• O ko taip bijoma? Gal mokant pagal deklaruotą realiai sukauptų atliekų kiekį sumažės mokestis?
• Be abejo. Bijoma, jog sumažės įplaukos į Klaipėdos miesto savivaldybės valdomą, rinkliavą administruojančią UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą.
Apskaičiuota, kad vienas klaipėdietis per metus vidutiniškai sukaupia 370 kg šiukšlių. O vienos jų tonos sutvarkymas kainuoja 203 litus.
Dabar iki 95 kv.m dydžio bute gyvenantys klaipėdiečiai už šiukšles per metus moka 3,44 lito už kv.m. Tad 60 kv.m dydžio bute gyvenantis pensininkas per metus sumoka 206,4 lito - lyg būtų „pagaminęs” toną šiukšlių. Grynas pelnas, nesant išlaidų.
Darius ČIUŽAUSKAS
