Populiarių knygų apie kulinariją autorė Beata Nicholson įsitikinusi: maisto gaminimas turi teikti džiaugsmą, valgymas – taip pat.
Žurnalistė ir knygų apie maisto gaminimą autorė Beata Nicholson pirmą kartą ryžosi aplankyti kone visą Lietuvą, kad susitiktų su savo skaitytojais. Kaip tarė, taip ir padarė: iš Londono atskridusi vos trims dienoms, suspėjo apvažiuoti didžiuosius miestus. Susitikimų su gerbėjais maratoną pradėjusi gimtuosiuose Kėdainiuose, užbaigė jį Panevėžyje – jau nugeibusi, kaip pati juokais prisipažins. Ir nors intensyvus susitikimų grafikas šiek tiek išvargino, rezultatu ji liko labai patenkinta.
„Kai tik pradedu kalbėti ir pamatau būrį žmonių, iškart kažkoks mygtukas įsijungia, – jau grįžusi į Londoną tinklaraštyje rаšė populiari žurnalistė. – Ačiū už visas dovanas, o jų, žinokite, visada sulaukiu: dar sausainių, rankų darbo muilo, auskarų. Bet, mielieji, man jau vien pasimatyti ir pasirašyti jums yra dovana. Tikrai smagi dovana.“ Beata tikina, kad visada malonu gauti ir gėlių, tačiau dovanos, kad ir kokios mielos, neprivalomos. Visai kas kita – besišypsantys klausytojų veidai. „Pastebėjau, kad visuose susitikimuose būna vienas, du ar keletas žmonių, kurie labai atidžiai klausosi ir man šypsosi, linksėdami galva, – sako ji. – Ir man tai padeda...“ Geriausias patarėjas – intuicija Beata Nicholson sako, kad tapti kulinare ji, dviejų mažų vaikų mama, nusprendė tik viską gerai apgalvojusi: geriausias patarėjas gyvenime visada buvo jos pačios intuicija ir jausmai. „Be to, man maisto gamyba visuomet buvo labai įdomi, o ir pavalgyti skaniai visada mėgdavau“, – juokaudama priduria. Populiarumo profesionaliai žurnalistei ir taip niekada netrūko. Tačiau dabar jos kuriamos kulinarinės laidos gerina visus žiūrimumo reitingus, o receptų knygos laikosi pirmosiose perkamiausių knygų dešimtuko vietose. „Esu atvira“, – paaiškina 33-ejų moteris, paklausta, kaip jai pavyksta patraukti žiūrovų dėmesį. Ir drąsiai prisipažįsta mananti, jog paprastumas yra raktas į niekada jos neapleidžiančią sėkmę. „Esu tokia, kokia esu: labai gerbiu savo skaitytoją ir žiūrovą, niekada nesistengiu meluoti ar pasirodyti geresnė, nei esu iš tiesų, – gūžteli. – Viską darau tikrai nuoširdžiai ir man LABAI patinka daryti tai, ką darau. Manau, man puikiai pavyko suderinti savo pomėgius ir darbą: mėgstu gaminti, rašyti, valgyti ir bendrauti, ir visos šios sritys yra susietos mano dabartinėje veikloje.“
Šiandien Beata vien socialiniame tinkle „Facebook“ turi apie šešiasdešimt tūkstančių gerbėjų, su jais atvirai bendrauja, mielai dalijasi savo maisto gamybos patirtimi ir, žinoma, receptais. „Man patinka bendrauti, kalbėti, o labiausiai – rašyti, – atvirauja stulbinamai sėkmingą kulinarės karjerą padariusi žurnalistė. – Rašau savo internetinį dienoraštį, bendrauju su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose...“ Jau trečiąją receptų knygą skaitytojams pristačiusi B. Nicholson niekada neslėpė, kad imtis kulinarinio žanro ją paskatino labai gyvenimiška situacija: prieš dešimt metų išvažiavusi gyventi į Angliją suprato, jog dirbti svečioje šalyje pagal Lietuvoje įgytą specialybę būtų labai sunku. „Kai susipažinusi su savo vyru ištekėjau ir išvažiavau gyventi į Londoną, ėmiau galvoti, ką galėčiau veikti, – prisimena Beata. – Juk pagrindinis žurnalisto darbo įrankis yra kalba, o kadangi man anglų kalba nėra gimtoji, tai gerokai apsunkino galimybes dirbti žiniasklaidoje. Taigi susimąsčiau, kas galėtų būti mano pašaukimas, ką aš galėčiau veikti, ir nusprendžiau, kad tai bus maistas.“
Taip lietuvė, šiandien Londoną jau laikanti savo tikraisiais namais, pradėjo lankyti maisto gaminimo kursus vienoje iš mieste įsikūrusių kulinarijos mokyklų. Ir... „Supratau, kad galiu lengvai rasti vidurio taką tarp žurnalistikos ir kulinarijos, – sako Beata. – Todėl lengvai nusprendžiau tapti rašytoja.“ Aišku, mokytis kulinarijos Londone nebuvo paprasta, be to, ir brangu: toje mokykloje, kurią lankė Beata, ruošiami virtuvės šefai, paskui vadovaujantys restoranų virtuvėms, pradedantys savo verslą arba pradedantys rašyti apie maistą ir jo gaminimo kultūrą. „Tokios studijos gana intensyvios: buvo daug praktinių užsiėmimų, laikėme teorijos ir praktikos egzaminus“, – maisto žinove dabar save vadinti galinti profesionalė neapsimetinėja, kad mokytis to kasdien po devynias valandas buvo paprasta. Nors baigė kulinarijos mokslus, dirbti restorane šefe Beata niekada nenorėjo – jai artimiausia namų virtuvė. Jos paslaptimis moteris dabar ir dalijasi su savo skaitytojais ir televizijos žiūrovais. „Niekada nesinori padaryti didžiulį įspūdį ar priblokšti: svarbiausia man žmonėms įtikti, juos pamaloninti – juk maisto gaminimas visiems turi teikti džiaugsmą“, – šventai tiki Beata. Tiksli dienotvarkė daro stebuklus Jau dešimtmetį Londone su šeima gyvenanti B. Nicholson prisipažįsta, kad dažniausiai jai trūksta laiko. Dėl to ji žino, kaip svarbu mokėti jį tiksliai suplanuoti. „Mano vyras Tomas palaiko mane ir nori, kad daryčiau tai, kas man patinka. Tačiau, žinoma, turiu viską taip susiplanuoti, kad šeima nenukentėtų, – juk ji yra svarbiausia“, – sako Izabelės ir mažojo Jurgio mama, be gausybės darbų, dar ir aktyviai dalyvaujanti labdaringoje veikloje. Beatai tenka meistriškai laviruoti, tačiau prašalaičio akis to niekada nepastebės: vos spėjusi išleisti trečiąją knygą, moteris jau galvoja ir apie ketvirtąją. Tik dar neišduoda, kokia ji bus. Rašymas, receptų ieškojimas ir kūrimas dabar Beatos gyvenime yra daugiausia laiko atimantys dalykai. „Tai visas mano gyvenimas, – ramiai sako ji. – Daug keliauju, ragauju, kalbuosi su žmonėmis – ir visa tai sugula mano knygose, laidose.“
Visus sukurtus bei užrašytus receptus kulinarė visada pirmiausia išbando pati. „Nėra nė vieno patiekalo, kurio nebūčiau pagaminusi ir ragavusi, – patikina. – Juk tai būtų tiesiog neteisinga.“ Kažkokiu būdu Beata dar suspėja pasirūpinti namais ir šeima.
„Abu mano vaikai eina į mokyklą, taigi mano diena nėra labai ilga, – apie ketvirtą po pietų turiu paimti juos iš mokyklos, – sako moteris. – Kartais laiko rašymui ne visada lieka tiek, kiek norėčiau, todėl tenka padirbėti ir vakarais. Beje, mano vaikai niekada neturėjo auklės, išskyrus tą laiką, kada mokiausi kulinarijos mokykloje.“ Beatai viešint Lietuvoje, jųdviejų atžalas visada prižiūri vyras Tomas. „Todėl stengiuosi ilgiau nei keturias dienas per mėnesį čia neužsibūti“, – prisipažįsta gimtinę dabar jau antraisiais savo namais laikanti rašytoja, vis tiek grįžtanti čia kiekvieną mėnesį. Net ir valgant reikia klausyti širdies Po įvairias pasaulio šalis keliaujanti ir nuolat naujų receptų ieškanti Beata patiekalus kuria nesiremdama sveiko ir suderinto maisto principais – sako visų tų sveikos mitybos niuansų net nežinanti. „Nesiginčiju: be jokios abejonės, sveika ir subalansuota mityba yra labai svarbu, – sutinka B. Nicholson, – tačiau aš nesu kažkokios vienos sistemos sekėja. Be to, kulinarijoje nėra produktų derinimo taisyklių.“ Jai virtuvėje svarbiausia yra galutinis rezultatas, įvairovė ir saikas.
„Man patiekalas pirmiausia turi būti skanus ir visiems prieinamas, – pabrėžia. – Aš visada renkuosi vidurio kelią.“ Beata juokiasi jau pripratusi prie nuolat žiūrovų bei skaitytojų jai užduodamų tiesmukiškų klausimų. „Ypač dažnai klausia, kodėl aš nesu storesnė nei esu, – juk gaminu ir daug valgau“, – išduoda populiari moteris ir prisipažįsta: nors ir nėra peršviečiama kaip pliauskelė, išlaikyti pastovų kūno svorį jai padeda intensyvus darbų grafikas. „Kartais žmonėms atrodo, kad aš nieko gyvenime daugiau neveikiu, tik valgau!“ – nuoširdžiai kvatojasi, drąsiai galima sakyti, visų Lietuvos kulinarų mėgėjų numylėtinė.
„Taip, gali atrodyti, kad aš iš tiesų turiu labai daug galimybių priaugti svorio, tačiau taip neatsitinka, – Beata sako, kad laikas, kai ji laikydavosi dietų, jau tolimoje praeityje. – Aš jau nebesilaikau dietų – aš tiesiog išbandau skirtingus mitybos režimus. Ir dar: negaliu būti nevalgiusi. Man patinka ne tik gaminti, bet ir mėgautis maistu. Vis dėlto valgau tik tada, kai iš tiesų labai noriu. Manau, būtina reaguoti į organizmo mums siunčiamus alkio signalus. Juk alkis nėra geras draugas, ir jeigu klausai savo intuicijos ir valgai tada, kai esi alkanas, o ne kramsnoji nuolat sėdėdamas prieš televizorių, manau, nutukimo ir antsvorio galima išvengti.“ Beata neveidmainiauja: jos, kaip ir kiekvienos moters, papildomi kilogramai nedžiugina. Tačiau savo kūnu ji yra patenkinta.
„Aišku, kai visą savaitę gamini vien tortus, tai nieko gero nežada!“ – kvatodamasi pašmaikštauja populiari moteris. Nors Beatos laidų filmavimo metu pagaminama išties nemažai maisto, pati gamintoja jo suvalgo nedaug. „Kuriant laidas adrenalinas ir stresas numuša man apetitą, – sako ji. – Maisto mes pagaminame nemažai, tačiau ir mūsų komanda juk didelė, todėl kartais tenka gaminti ir papildomai. Taigi televizijoje maistą suvalgo mūsų kūrybinė grupė, o kai gaminu namuose, savo knygoms, valgo šeima, bičiuliai, kaimynai – visi, kas tik eina pro šoną!“ Visą Lietuvą savo kulinariniais kūriniais stebinanti Beata ypač džiaugiasi, kad pirmieji jos receptus išbando šeimynykščiai – Tomas, Izabelė ir Jurgis.
„Vaikai yra vaikai – jų skonis normalus, vaikiškas: patinka bulvės, sriuba, kotletai, blynai, – vardija mama, neimanti į širdį, kad mažieji visų jos pagamintų patiekalų niekada neišragauja. – Jei tai saldumynai, mielai valgo, bet jei tai daržovės, įvairūs prieskoniai, tada ne. Mano vaikai – kaip ir visi vaikai, nemėgsta nei daržovių, nei įmantrių prieskonių. Natūralu: juk augdamas žmogus suformuoja ir savo skonį.“ Nuolat tarp Londono ir Vilniaus skraidanti Beata sako, kad gyventi Didžiojoje Britanijoje jai labai patinka. Tačiau neslepia kartais pasvarstanti, kad gyventi Lietuvoje taip pat norėtų. „Vilniuje man labai patinka, dėl to ir grįžtu čia dažnai. Juk tam ir susikūriau tokį gyvenimą – kad turėčiau priežasčių sugrįžti į Lietuvą. Kita vertus, ir Londonas mane žavi savo didžiulėmis galimybėmis: šis miestas turi labai daug ką pasiūlyti. Galiu drąsiai sakyti, kad Londonas prisidėjo prie mano kulinarinio gastronominio išprusimo. Ten yra visko, ko tik gali užsinorėti – aibė nuostabių restoranų, puikių ingredientų ir įvairiausių kultūrų įtakų. Londonas man davė tai, kuo dabar dalinuosi su Lietuvos žmonėmis.“ Kai tik pasirodys nauja B. Nicholson knyga, ji žada būtinai vėl surengti turnė. „Tik norėčiau, kad taip netemtų anksti, tai galėčiau pamatyti daugiau... – pasiguodė moteris. – Dabar leisiu sau dvi tris dienas grįžti į naminį ritmą. Tiesą sakant, dabar noriu daugiau laiko praleisti su vaikais ir virtuvėje...“
