Maskvos teatras „Mossovet“ gruodžio 14 ir 15 dienomis „Ūkio Banko Teatro Arenoje“ pristatys du populiariausius repertuarinius spektaklius: A. Arbūzovo „Mano vargšas Maratas“ (rež. A. Žitinkinas) ir V. Aleno „Dievas“ (rež. V. Šamirovas). Pagrindiniuose vaidmenyse matysime pamėgtus teatro ir kino aktorius: Aleksandrą Domogarovą, Gošą Kucenko, Aleksandrą Jacko, Larisą Kuznetsovą, Valerijų Jariomenko ir kitus.
Maskvos „Mossovet“ teatras – vienas seniausių ir garbingiausių Rusijos teatrų. Nuo 1930-ųjų teatras, vadinamas „Mossovet“ vardu, tvirtai įėjo į Rusijos teatro istoriją kaip vienas profesionaliausių teatrų. Teatras pirmasis supažindino publiką su užsienio autorių T. Viljamso, Ž. P. Sartro ir kitų, jau klasikais tapusių autorių, kūryba. Šiandien teatro repertuare daugiau nei 25 įvairiausių žanrų spektakliai, pradedant roko operos „Jėzus Kristus-superžvaigždė“ pastatymu ir baigiant kažkada Rusijoje uždrausta, iš Rusijos išvaryto disidento S. Dovlatovo, pjese „Draustinis“.
„Mano vargšas Maratas“ – drama įtraukianti žiūrovą į meilės trikampį. Leningradas. Blokada. Apleistas komunalinis butas. Du vyrai ir moteris. Gyvenimas priverčia patikėti, kad jie bus brangūs vienas kitam iki pat mirties. Karas pasibaigia. Gyvenimo keliai pasisuka kita linkme. Pasirinkimą įtakoja jau ne karas, o patys žmonės. Tačiau klaidas ištaisyti dar ne vėlu.
„Dievas“ – viena iš nedidelių, tačiau kaip visuomet protingų ir linksmų, pjesių – alegorijų. Šios pjesės autorius, Vudis Alenas (Woody Allen), įvairiapusis ir be galo talentingas žmogus. Jis visų pirma kino režisierius, scenaristas ir aktorius, kurį žino visi intelektualios komedijos mėgėjai. Be to, jis muzikantas, rašytojas ir dramaturgas. Režisieriaus Viktoro Šamirovo pastatyta pjesė visų pirma patraukia dėmesį kandžiu požiūriu į kasdienius įvykius, kuriuos dramaturgas paverčia aktualiu šiuolaikiniu veiksmu su giliu filosofiniu ir socialiniu turiniu.
Veiksmas vyksta dideliame amfiteatre 500 m. prieš Kristų arba staiga persikelia į mažą mūsų dienų teatrą. Antikinis teatras ir šiuolaikinis pasaulis egzistuoja ne paralelėj, bet glaudžiai persipina pavirsdamas fantasmagoriniu veiksmu, kuriame kiekvienas aktorius vaidina keletą vaidmenų – antikinio teatro herojų ir antikinės tragedijos aktorių šiuolaikiniame teatre.
Ryškus, išraiškingas veiksmas nugramzdina žiūrovą į paradoksalaus spektaklio stichiją, kurioje apie rimtus ir svarbius dalykus kalbama su dideliu gyvenimo ir scenos supratimu – tai paprasta, linksma ir valiūkiška.
