Garsioje Kauno mafijos byloje liudytojas nepabūgo akistatos su brolio žudiku.
Buvę garsaus Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Hena, Henytė, bendražygiai tarpusavyje buvusį bosą juokais ėmė vadinti Musių valdovu (taip pavadintas filosofinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą. 1983 metais autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija – red. past.).
Anuomet garsūs Vilijampolės nusikaltėliai aptarinėjo žiniasklaidoje pasirodžiusią ir daugeliui kreivą šypseną sukėlusią žinią, kad Lukiškių kalėjimo vienutėje kalintis H. Daktaras į Visuomenės sveikatos centrą nusiuntė laišką, kuriame buvo įdėta lipnioji juosta su musėmis iš jo kameros.
D. Ganusauskas įsitikinęs, kad jo brolį nužudė H. Daktaras. (Akistatos nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė žurnalistams skundėsi, kad jos sutuoktinis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teisme metaliniame narve uždarytas H. Daktaras atidžiai nužvelgė jaunystės laikų bičiulius, kurie teisme duoda itin nepalankius parodymus prie jį. Henai pasiteiravus, kaip sekasi jo senam pažįstamam Rimvidui Žilinskui-Taisonui, dabar saugomas liudytojas ironizuodamas atkirto: „Neblogai. Gaudau muses.“
„Čibio“ boso atsivertimai
Praėjusią savaitę uostamiestyje Daktarų gaujos teismo procese vėl buvo aptarinėjamos praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pradžios įvykiai, kurie aprašyti mano dviejose knygose „Tikroji Daktarų istorija“ ir „Kruvinasis mafijos maršrutas“.
Pastarojoje yra nemažai intriguojančios medžiagos iš jau daugiau kaip pusmetį nagrinėjamos vilijampoliečių gaujos bylos.
Šįsyk teisme liudijo 1993-iųjų pabaigoje saviškių nužudyto Daktarų gaujos boso Rimanto Ganusausko-Mongolo jaunėlis brolis Deivis Ganusauskas.
Mongoliuko pravarde tarp kauniečių gerai pažįstamas vyras anuomet buvo dažnas „Vilijos“ restorano puotų dalyvis. Teisme D. Ganusauskas pripažino, kad 1993 metais Vilijampolėje veikusiame pramogų komplekse dažnai vakarodavo ir dabartiniai Seimo nariai, ir žinomi verslininkai, ir bankininkai.
Tada visi jie išvaizda ir elgesiu kūrė naujųjų lietuvių įvaizdį: puošėsi avietinės spalvos švarkais, pirko brangius laikrodžius, o ant kaklo nešiojo masyvias auksines grandines.
Mongoliukas teigė nieko nežinojęs apie „rimtus ir šlapius“ gaujos reikalus, nes nebuvo laikomas visaverčiu jos nariu. Paklaustas apie grupuotės hierarchiją, pagrindiniu grupuotės vadovu jis be užuolankų įvardijęs savo tolimą giminaitį H. Daktarą.
Mongoliukas tais laikais buvo įmonės „Čibis“ akcininkas. Apie tai jis yra prasitaręs ir prieš įjungtas vaizdo kameras „Vilijoje“ vykusiame tada žiūrovų pamėgtame televizijos žaidime „Taip ir ne“, kurį vedė dabartinis Seimo narys Arūnas Valinskas. Šis siužetas iki šiol neretai transliuojamas televizijos prodiuserių laidose, pasakojančiose istorijas apie senų laikų Kauno mafiją.
Pirmas rimtas signalas
„Tai buvo laikai, kai visi norėjo lengvai užsidirbti. Prasidėjo pirmieji kioskai, spiritas, privatizacija. Daugelis grupuotės narių mano broliui pavydėjo nevaržomų galimybių. Bet brolis mane visada stengėsi apsaugoti, arčiau neprisileisdavo ir sakydavo: „Eik iš čia, nes esi pernelyg jaunas“.
Taip šiandien kalba su teisėsaugininkais sutikęs bendradarbiauti D. Ganusauskas. Iš pradžių Mongoliukas buvo laikomas įtariamuoju, tačiau po kurio laiko jis pripažintas liudytoju.
Anot jo, 1993 metų spalio viduryje, po garsiųjų žudynių „Vilijos“ restorano patalpose, broliai Ganusauskai buvo iškviesti rimtai pasikalbėti su Daktarų bosais.
„Su broliu nuėjome pasišnekėti. Aš pasilikau sporto salėje, o brolis nuėjo į gretimas patalpas. Girdėjau, kaip jie broliui ėmė priekaištauti, kad jis neva užsakė „Vilijos“ sušaudymą. Jie šaukė: „Pasakyk, kad suorganizavai išpuolį, nes kitaip tave nušausime.“ Po kiek laiko prie manęs priėjo Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius, 2007 metais miręs gaujos narys – red. past.) ir sako: „Ateik pasiimsi brolį“, – prisiminė Mongoliukas.
Manoma, kad D. Ganusausko broliui R. Ganusauskui mirties nuosprendis parašytas „Vilijos“ restorane. (Edmundo Katino nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Kaunietis pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus: jo brolis R. Ganusauskas atrodė žiauriai aptalžytas, peršauta ranka. „Kaip vėliau man pasakojo brolis, jis tąsyk spėjo pagriebti už pistoleto vamzdžio, todėl jo ir nenušovė. Juk kai H. Daktarui prasidėdavo šizofrenija, nebūdavo apie ką su juo kalbėti. Tad galiausiai nutarėme nuo jų visų atsiriboti. Brolis ėmė slapstytis Kaune, o aš išvažiavau į Hamburgą“, – dėstė D. Ganusauskas.
Bijojo neprognozuojamo Henos
Praėjus kuriam laikui Mongoliuką pasiekė kalbos, kad neva jo brolis R. Ganusauskas kažkur slapstosi nuo policijos, yra išvykęs į užsienį arba slepiasi pogrindiniame bute su narkomanais.
„Apie 1997 metus atlikinėjau bausmę Alytaus kalėjime ir ten sutiktas Siauras (Vidmantas Siaurusevičius, nuo narkotikų perdozavimo 2000 metais miręs Daktarų smogikas – red. past.) „apsikaifavęs“ ištarė: „Paklausk Henos, kur nužudytas tavo brolis.“ Kadangi jis stipriai vartojo kvaišalus, mėgdavo paatvirauti“, – teisme kalbėjo D. Ganusauskas.
Jo žodžiais, 99 proc. iš teismo salėje esančių vyrų tais laikais bijojo H. Daktaro.
„Jo privengė ir pats Abarius (Egidijus Abarius, laikytas dešiniąja H. Daktaro ranka – red. past). Kiek man žinoma, H. Daktaras net atlikdamas bausmę kalėjime savo sąsiuvinyje dėliojo kryžiukus, kada Egidijus geria ar negeria“, – vaizdžiai pasakojo Mongoliukas.
Baimės veiksnys
D. Ganusauskas teisme minėjo, kad H. Daktaras nemėgdavo už save protingesnių asmenų. „Rimantas bendraudavo su visais: ir su studentu, ir su prezidentu. H. Daktaras nemokėdavo kalbėti ir pykdavo. Buvo atvejų, kai į „Viliją“ atvykdavo žmonės ir klausdavo: „Kur šeimininkas Rimantas?“ Iš aplinkinių tai išgirdęs H. Daktaras labai supykdavo ir atvykėliams atsakydavo: „Aš čia toks pats šeimininkas.“
Kalbėdamas teisme Hena istoriją apie paslaptingą R. Ganusausko dingimą bandė paversti painiu detektyvu. „Juk kai buvai išėjęs iš „zonos“, išvažiavai į Pietų Ameriką, Kubą. Kodėl Lurui sakei, kad Kuboje buvai sutikęs savo brolį?“ – H. Daktaras klausė Mongoliuko. Tačiau šis jam atsikirto: „Nebuvau taip sakęs. Tu su broliu užaugai viename kieme. Bet tu Rimo negalėjai pakęsti, nes jis buvo už tave gerokai pranašesnis.“
Po tokių žodžių H. Daktaras bandė apšmeižti Mongoliuką: „Prisimink, kai sėdėjai apsimyžęs, o Luras tau į galvą buvo įrėmęs „durą“, ir aš atėjau į sporto salę. Po to tu man dar sakei, kad jei tau taip būtų, ir tu apsimyžtum. Ar tai buvo tas kartas, kai tavo brolis buvo peršautas?“
Keisčiausia, kad po tokių teiginių H. Daktaras iš esmės pripažino dalyvavęs pasikėsinant į Mongolo gyvybę.
H. Daktaro gynėjo Kristupo Ašmio paklaustas, kaip jis, žinodamas apie brolio žudikus, toliau lyg niekur nieko palaikęs ryšius su gaujos nariais, D. Ganusauskas atsakė: „Bendravau iš baimės. Juk su Josifu Stalinu žmonės irgi kadaise bendraudavo tik iš baimės. Tada suveikė baimės veiksnys.“
Įdarbino gaujos narį
Daktarų teisme liudijo ir pilkuoju Kauno tarybos kardinolu praeityje vadintas Karolis Bruderis. Buvęs valstybės tarnautojas, kurį kažkada policija oficialiai įspėjo nebendrauti su žinomais Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais, miglotai prisiminė seną istoriją, kaip buvo apiplėšta jam priklausanti degalinė ir sumuštas sargas.
„Pažįstu Rolandą (Zaveckas, pravarde Džempis – red. past.), Egidijų, Henriką. Kadaise bendravau su A. V. Laurinavičiaus tėvu. Buvusiame Kauno taksi parke veikė mums priklausiusi degalinė. R. Zaveckas buvo įdarbintas kuro bazės apsaugoje. Jis buvo geras darbuotojas. Tais laikais nebuvo jokio nusikalstamumo. O apie Daktarų gaują sužinojau tik iš televizijos ir laikraščių“, – kalbėjo net savivaldybėje pareigų netekęs, nemaža įtaka garsėjęs K. Bruderis.
Jau dešimtmetį D. Ganusauskas išsiskyręs su sutuoktine Nerija. („Akistatos“ archyvo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
TIK FAKTAI
Ne kartą teisto D. Ganusausko močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.
Pirmas rimtas D. Ganusausko nusižengimas yra minimas ir vienoje pirmųjų reketo bylų Kaune.
1989 metais broliai Ganusauskai buvo nutarę apmokestinti romus: vien už tai, kad kvėpuoja Kauno oru, įbauginti romai kas mėnesį privalėjo mokėti 8 tūkst. rublių.
Tačiau tada D. Ganusauskas buvo nuteistas lygtinai.
