Senosios Kauno mafijos vilkui Henrikui Daktarui, atrodo, jau nebepavyks įtikinamai paneigti, kad kruvina jo giminaičio Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, mirties istorija nesusijusi su jo vadovautos gaujos nariais. Tačiau kokias dar paslaptis slepia ši drama ir ką ji atskleidžia apie pačią Daktarų gaują?
Rimantas mane stengėsi apsaugoti nuo nemalonumų, todėl sakydavo nesivelti į reikalus su Daktarais, nesusidėti su jais, kadangi jis pats geriau nei bet kas žinojo, kas tai per žmonės ir kokiais
gyvenimo supratimais jie gyvena, kaip elgiasi su neįtikusiais žmonėmis... Kaip jau minėjau anksčiau bylos tyrėjams, gaujos vadeiva visada buvo H. Daktaras. Jo žodis gaujoje buvo lemiamas ir jis priimdavo svarbiausius sprendimus. Su H. Daktaru aš bendravau iš baimės dėl savo gyvybės ir savo artimųjų saugumo“, – taip šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme kalbėjo dviprasmiškai vertinamas kaunietis verslininkas Deivis Ganusauskas. Jis vilijampoliečių banditizmo klestėjimo laikais visoje šalyje buvo pagarsėjęs Mongoliuko pravarde.
Tūkstančiai kas mėnesį
Ne kartą buvęs teisėsaugos akiratyje, tačiau ilgai trunkančių nelaisvės bausmių kaskart išvengdavęs D. Ganusauskas pastaruoju metu gyvena tarsi pogrindyje. Nors iš pradžių D. Ganusauskas garsiojoje senų Daktarų gaujos nusikaltimų byloje buvo įvardijamas kaip įtariamasis, pastaruoju metu jam suteiktas liudytojo statusas.
Gerai informuotų „Akistatos“ šaltinių teigimu, Kaune D. Ganusauskas retai pastebimas. Anot šaltinių, buvęs Daktarų gaujos veikėjas šiuo metu gyvena Vilniuje. Kokia veikla jis verčiasi, nėra duomenų.
Kaune plačiai kalbama, kad D. Ganusausko šeima esą sėkmingai gyvena kas mėnesį susirinkdama nemažas pinigų sumas už įvairiose Kauno vietose jai priklausančių butų ir komercinės paskirties patalpų nuomą.
Nuo mafijos klestėjimo pradžios pačiame Kauno centre, vos keli žingsniai nuo Laisvės alėjos fontano, esančiame S. Daukanto gatvės name net keli brangūs butai priklauso D. Ganusausko šeimos nariams. Iš kadaise S. Daukanto gatvės 14-ojo namo buvusių 13 butų liko 5–6: vieni buvo sujungti, kiti paversti prekybos patalpomis. Vidiniame namo kieme stovi sovietmečiu pastatytų garažų masyvas. Neva keletas jame esančių garažų priklauso D. Ganusausko artimiesiems.
Viename šio S. Daukanto gatvės namo butų vis dar gyvena kito kadaise garsaus Kauno mafijos veikėjo Ramūno Kuzmino, pravarde Ramaškė, nušauto 2000-ųjų birželį netoliese esančio legendinio restorano „Metropolis“ kieme, našlė Kristina su vaikais.
Pirmajame keturių aukštų pastato aukšte įsikūrusios klientų stygiaus nejaučiančios kavinės ir picerijos šeimininkai kas mėnesį Mongoliuko artimiesiems privalo atseikėti nemažus nuompinigius.
Apytikriais skaičiavimais, minėtų objektų nuoma kas mėnesį Mongoliuko aplinkai galimai padeda susižerti bemaž 10 000–15 000 litų.
Sukinėjasi tarp aukštuomenės
Beveik neabejojama, kad tikrasis butų ir minėtų patalpų šeimininkas buvo ir, ko gero, tebėra D. Ganusauskas, kuriam intensyvios konsultacijos su kvalifikuotais juristais padėjo išvengti šio turto konfiskavimo.
D. Ganusausko buvusi sutuoktinė Nerija (nors D. Ganusauskas su žmona jau beveik dešimtmetį yra išsiskyręs, tačiau pora viešumoje buvo ne kartą pastebėta) praėjusių metų pabaigoje buvo užfiksuota viename Kauno aukštuomenės vakarėlių, kur buvo pristatyta pasaulyje itin garsių vardinių rūbų parduotuvė. Sklinda kalbos, kad viena šio prašmatnaus salono savininkių yra būtent Mongoliuko gyvenimo moteris.
„Auklėjo“ šūviais
Klaipėdos apygardos teisme buvo vėl piešiami prieš daugiau kaip 18 metų įvykusios tragedijos vaizdai. Tarp daugybės Daktarų gaujos vyrams inkriminuotų šiurpių nusikaltimų teismas klausėsi ir D. Ganusausko pasakojimų apie mįslingą vyresnio jo brolio R. Ganusausko žūtį.
Kaip „Akistata“ jau ne kartą rašė, reketu, vagystėmis ir kitais nusikaltimais 10-ojo dešimtmečio pradžioje įtartas senosios Kauno Daktarų gvardijos veikėjas Mongolas nuo 1993-iųjų gruodžio 25-osios – Kalėdų vakaro – dingo kaip į vandenį ir iki šiol neatsirado.
Apie R. Ganusausko nužudymą šioje byloje liudija tik keli senosios kartos grupuotės nariai. Senų Daktarų aukų paieškoms nusamdyti policijos sekliai ne kartą ir ne du už keliasdešimt tūkstančių litų išnuomotais „Bobcat“ krautuvais rausė aplink Kauną esančius miškus, tačiau jo kūno taip ir nerado.
Apie tai, kad Mongolą greičiausiai nužudė pats H. Daktaras, pernai rugsėjį teisme atvirai liudijo ir anksčiau Vilijampolės banditų viršūnėms priskirtas Rimvydas Žilinskas-Taisonas. Prieš keletą metų sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, jis smulkiai pasakojo, kaip 1993-iųjų Kalėdų vakarą, praėjus 4 mėnesiams po Vladimiro Seneckio-Turisto žmogžudystės, viename pakaunės miškų H. Daktaras į Mongolą paleidęs keletą mirtinų šūvių.
„1993-iųjų spalį keli Daktarų asmenys liepė man ir Rimantui atvažiuoti pakalbėti į „Vilijos“ restoraną. Vos atvykus man liepė sėdėti ant grindų sporto salėje. Prie manęs pakaitomis prieidavo vienas ar kitas iš grupuotės narių. Jie man pradėjo pasakoti, kad mano brolis Rimantas suorganizavo sušaudymą „Vilijos“ restorane (per iki šiol iki galo neištirtas skerdynes šiame restorane buvo nužudyti 5 žemesnio rango grupuotės nariai, – aut. past.). Jie priekaištavo, kad įvykio dieną aš specialiai susirgau, kad nebūčiau „Vilijoje“ sušaudymo metu, neva mano brolis mane perspėjo ir pan. Netrukus „baltajame kambaryje“ pasigirdo šūvio garsas ir praėjus kuriam laikui atėjo Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius, – buvęs Daktarų šulas, miręs 2007 metais, – aut. past.) ir man pasakė: „Eik pasiimti Rimą“, – teisme pasakojo D. Ganusauskas. – Aš išsigandau, kad mano brolį jie nušovė, bet nuėjęs į „baltąjį kambarį“ pamačiau ant žemės kambaryje dešinėje prie sienos sėdintį kruviną savo brolį. Jam buvo peršauta ir kraujavo ranka, taip pat buvo kruvina galva. Aš padėjau jam atsikelti ir nuvedžiau į savo automobilį bei nuvežiau namo į Panerių gatvę. Namuose Rimantas man papasakojo, kad jam užėjus pas H. Daktarą į kabinetą pastarasis jam staigiai smogė pistoleto rankena į galvą ir nusitaikęs į veidą šovė, tačiau Rimas spėjo sugriebti už pistoleto vamzdžio. Tada įsikišo Luras, sugriebęs H. Daktarui už rankos, ir neleido jam nušauti mano brolio“.
Apie mirtį išgirdo „zonoje“
Anot D. Ganusausko, po minėto išpuolio R. Ganusauskas atsiribojo nuo Daktarų lyderių ir ėmė slapstytis nuo jų, o šiam liepė išvažiuoti iš Lietuvos.
„Aš išvažiavau į Vokietiją ir nuo 1993 metų lapkričio iki 1994-ųjų sausio gyvenau Hamburge pas vieną verslininką iš Lietuvos. Su broliu būdamas Vokietijoje nuolat susiskambindavau – jis gyveno name Žagarės gatvėje, kur glaudėsi konspiraciniame bute. Paskutinį kartą su juo telefonu šnekėjau maždaug 1993 metų gruodžio 20 dieną, vėliau skambinau jam į mobilųjį, bet operatorius pranešdavo, kad telefonas yra išjungtas“, – prisiminė Mongoliukas. Vyriškis teisme pareiškė, kad jam H. Daktaras niekada nė žodžiu neužsiminė apie R. Ganusausko mirtį, taip pat šia tema su juo nekalbėjo ir kiti grupuotės nariai.
„Apie 1997 ar 1998 metais, kai atlikau bausmę Alytaus „zonoje“, tenai pat kalėjo ir Vidmantas Siaurusevičius (pravarde Siauras, 2000 metais miręs nuo narkotikų perdozavimo Nidoje, – aut. past.). Jis man vieną dieną pasakė: „Tu paklausk Henos (H. Daktaro, – aut. past.), kur užkastas Rimas...“ Tada aš apsimečiau, kad nesupratau jo replikos, kadangi žinojau, kad jei aš to paklausiu pas H. Daktarą, jis įtars, kad aš žinau apie tai, ir su manimi susidoros“.
Mongolo jaunėlis brolis D. Ganusauskas, kaip ir anksčiau teisme liudijusios R. Ganusausko buvusios sutuoktinės, patvirtino, kad H. Daktaras nuolat pavydėjo Mongolui jo išskirtinių gabumų tuometinėje grupuotės finansinėje veikloje, versle.
TIK FAKTAI
Ne kartą teisto D. Ganusausko močiutė yra H. Daktaro tėvo sesuo.
1967 metais gimęs D. Ganusauskas yra baigęs vidurinę mokyklą.
1988 metais D. Ganusauskas susipažino su penkiolikmete Nerija, o 1993 metais ją vedė.
Sovietiniais laikais Kauno kriminaliniame pasaulyje D. Ganusauskas garsėjo kaip „lėlių“ meistras. Tuomet populiariame Aleksoto turguje jis pirkdavo mašinas, bet vietoj reikiamos pinigų sumos pardavėjams įteikdavo „lėlę“ – pluoštą popierių.
Pirmą nusikaltimą, už kurį buvo teisiamas, D. Ganusauskas įvykdė su broliu ir jo bendrais. 1989 metais broliai Ganusauskai buvo nutarę „apmokestinti“ Kauno čigonus: vien už tai, kad kvėpuoja Kauno oru, įbauginti čigonai kas mėnesį privalėjo mokėti 8000 rublių. Tačiau tada D. Ganusauskas buvo nuteistas lygtinai.
Naujoje žurnalisto D. Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ gerokai plačiau aprašomi nužudyto R. Ganusausko brolio D. Ganusausko ir jo sėbrų iš Daktarų gaujos bylos medžiagos faktai.
