Pasak JT Plėtros programos, 90% Mongolijos žemės yra sausa ir jai gresia virtimas dykuma. Viena priežastis, žinoma, yra pasaulinis atšilimas, bet Mongolijos atveju tai taip pat yra kašmyro industrijos iškilimas. Mongolija yra antra didžiausia Kašmyro ožkų vilnos gamintoja po Kinijos, turinti 20% pasaulio rinkos.
Mongolijos kerdžiai už kilogramą vilnos gauna 37 dolerius ir tai yra pats pelningiausias verslas šalyje. Dėl to ir dėl praeitais metais smarkiai kritusios kašmyro kainos, mongolai vis didesnį dėmesį skiria ožkų skaičiaus bandose didinimui. Pernai šių galvijų kiekis Mongolijoje buvo rekordinis – pusė visų 44 mln. gyvulių, esančių šalyje, rašo edition.cnn.com
Tačiau didėjančios bandos reiškia mažėjančius ganyklų plotus, nes ožkos valgo ne tik žolę, bet ir jos šaknis, o tai sustabdo jos augimą. 2005 m. JAV Tarptautinės plėtros agentūra pranešė, kad Mongolijos ožkaganių sektoriui priklausančios bandos yra didesnės, nei jas galėtų išmaitinti dabartinės šalies ganyklos ir kad tai gali suketi žemės dykumėjimą.
Po Mongolijos nepriklausomybės atgavimo 1990 m. galvijų skaičius šalyje beveik padvigubėjo. JT Plėtros programos nuolatinio atstovo padėjėja Š. Noda sakė, kad per intensyvus ganymas ir jo sukeltas žemės dykumėjimas yra rimta kliūtis Mongolijos augimui. Tačiau kašmyro paklausa vis dar yra aukšta, todėl bus sunku perkalbėti bandų savininkus mažinti savo dalyvavimą šiame pelningame versle.
Š. Noda taip pat teigė, kad apie gyvulių skaičiaus mažinimą buvo kalbėtis su Mongolijos vyriausybe, bet jai toks pasiūlymas tėra bandymas sumažinti piliečių pajamas, kurie taip pat yra ir rinkėjai.
