Artėjanti Mokytojų diena šiemet pedagogus veikiausiai ne suvienys, o sukiršins: skilusios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai negali surasti vieningos pozicijos, kaip atkreipti valdžios atstovų dėmesį į varganą pedagogų padėtį, tvirtina dienraštis "Sekundė".
Mažais atlyginimais ir netesėtais Švietimo ir mokslo ministerijos pažadais pasipiktinę pedagogai šiukšles pradėjo pilti vieni ant kitų, rašo "Sekundė". Skilusi Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nesutaria dėl bendros pozicijos kovojant už geresnį mokytojų gyvenimą: senieji jos vadai grasina jau ne tik piketu, bet ir pedagogų streiku, o ką tik iškeptieji ketina su Vyriausybe sėstis prie derybų stalo.
Bandys derėtis
Mažais atlyginimais besiskundžiantys šalies pedagogai prie kryžiaus kala ne tik Vyriausybę, bet ir vieni kitus. Artėjanti Mokytojų diena šiemet pedagogus veikiausiai ne suvienys, o sukiršins: skilusios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai negali surasti vieningos pozicijos, kaip atkreipti valdžios atstovų dėmesį į varganą pedagogų padėtį.
Mokytojų nepasitenkinimą sukėlė žinia, kad nuo rugsėjo 1-osios nebus keliami atlyginimai, nors tai padaryti Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo dar vasarį per pedagogų įspėjamąjį piketą.
Tačiau, pasak rugsėjo 7-ąją Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos suvažiavime išrinktos pirmininkės Rūtos Sipavičiūtės, šnekėti apie pedagogų piketą dar anksti. „Nemanau, kad protesto akcija turėtų būti rengiama, kol su Vyriausybe bei Švietimo ir mokslo ministerija neatsisėsta prie derybų stalo“, – „Sekundei“ teigė R.Sipavičiūtė.
Anot jos, pareiškimas dėl spalio 5-ąją planuojamo šalies mokytojų piketo tebuvo postų netekusių dviejų buvusių profesinės sąjungos vadų – pirmininko Alekso Bružo bei jo pavaduotojo Eugenijaus Jesino – priimtas sprendimas.
„Tokios galios – nuspręsti dviese, nesitariant su profesine sąjunga, jie neturi. Be to, vadovai perrinkti teisėtame rugsėjo pradžioje vykusiame suvažiavime, į jį A.Bružas neatvyko. Tie žmonės šalies pedagogams daro gėdą, jų pareiškimai nesolidūs ir žeminantys mokytojų orumą“, – pabrėžė R.Sipavičiūtė.
Grasina ir streiku
Pasak lyderės, dauguma profesinės sąjungos narių palaiko naujosios valdžios pusę, tačiau Žemaitijos regiono pedagogai, kuriems vadovauja E.Jesinas, yra suklaidinti – dėl susikompromitavusių profesinės sąjungos vadovų spaudimo jų nepasiekia teisinga informacija.
„Jie ne tik juodina profesinę sąjungą, bet ją ir į bankrotą įvedė“, – teigė R.Sipavičiūtė.
Tačiau naujoji pirmininkė prisipažino sutinkanti, kad Švietimo ir mokslo ministerija, dar vasarį davusi žodinį pažadą nuo rugsėjo kelti mokytojų darbo užmokestį, apgavo ir nuvylė pedagogus.
Pasak R.Sipavičiūtės, jau kitą savaitę susirinkusi profesinės sąjungos koordinavimo taryba ją turėtų įgalioti atstovauti pedagogams derybose su Vyriausybe.
„Piketas – tik viena iš galimų formų kovoti už savo teises, bet pirmiausia reikia sėstis prie derybų stalo“, – geranoriškumo principais rėmėsi profesinės sąjungos vadovė.
Tačiau senieji profesinės sąjungos vadai neketina užleisti savo pozicijų – juos nuo postų nušvilpusį suvažiavimą vadina neteisėtu ir su valdžia rengiasi kalbėtis ne tik piketo, bet ir streiko kalba.
E.Jesinas nė neabejoja, kad šalies pedagogai Mokytojų dieną spalio 5-ąją pažymės protesto akcija prie Vyriausybės rūmų. Anot jo, Žemaitijos regiono pedagogai oficialiu pareiškimu patvirtino ne tik prisidedantys prie piketo, bet ir pritariantys kraštutinei priemonei – streikui.
„O R.Sipavičiūtė – tipiška geltonosios profesinės sąjungos atstovė, atskalūnų grupės laikina vadovė. Jos kalba, kad reikia derėtis, yra prisitaikėliška, vergiška pozicija. Permainos profesinėje sąjungoje buvo inspiruotos iš viršaus – tam, kad valdžia pasisaugotų nuo pedagogų reikalavimų ir kylančių protesto akcijų“, – „Sekundei“ aiškino vienas iš nuverstųjų vadų.
Panevėžiečiai neaktyvūs
Panevėžio švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, palaikanti R.Sipavičiūtės nuomonę, laukia nurodymų dėl tolesnių veiksmų. Panevėžiečių vadovė Nijolė Staišiūnienė pripažino abejojanti, ar prie piketo prisidėtų mūsų miesto pedagogai, jei derybos nepasiteisintų. Šiuo metu profesinė sąjunga veikia tik aštuoniose švietimo įstaigose ir vienija 150-180 mokytojų.
„Panevėžiečiai nėra aktyvūs. Matyt, laukia, kad jiems atneštų ant lėkštelės. Tačiau gal Panevėžyje mokytojai neturi didelių problemų, jei nesiburia į profesinę sąjungą?“ – svarstė N.Staišiūnienė. Ji neatmetė, kad mažą aktyvumą gali lemti ir mokyklų vadovų daromas spaudimas.
Nors Aukštaitijos sostinės pedagogai linkę situaciją stebėti iš šalies, tačiau, anot profesinės sąjungos vadovės, mokslo metai mieste prasidėjo nuo didžiulės įtampos.
„Pedagogai nusivylę, nepatenkinti – darbų jiems tik daugėja. Nežinau, ar dabar mokytojai turi laisvą minutėlę – popierių tvarkymas užgožia jų tikrąjį darbą“, – teigė N.Staišiūnienė.
Inga Kontrimavičiūtė
