Vilniaus stadiono ir Kauno sporto arenos statyboms numatytas lėšas siūloma skirti mokytojų algoms.
Seimo Biudžeto ir finansų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai sutinka, kad iš Privatizavimo fondo beveik 150 mln. litų būtų skirta praėjusį mėnesį streikavusių šalies pedagogų algų didinimui, o ne sporto statiniams.
Tiek lėšų reikia, kad mokytojų atlyginimai 10 proc. padidėtų nuo gegužės ir dar 10 proc. - nuo rugsėjo.
Kiek didės mokytojų algos, paaiškės šią savaitę.
Seimas po pateikimo yra pritaręs ne tik specialios darbo grupės pasiūlytam Seimo nutarimo projektui, kaip kelti algas pedagogams, kuriam pritarė minėti parlamentiniai komitetai, bet ir trims skirtingiems opozicijos parengtiems projektams, kurių komitetai nepalaikė.
Konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos siūlė mokytojų atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios, kai darbo užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Konservatoriai mokytojų algas siūlė kelti 25 proc. nuo balandžio, o lėšų tikėtasi rasti apkarpius valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukus Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukciją bei apribojus valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tam, konservatorių skaičiavimais, reikėtų papildomų 190 mln. litų.
Liberalų sąjūdis siūlo pedagogų algas didinti 20 proc. nuo gegužės 1-osios paėmus trumpalaikę valstybės paskolą. Valstybei tektų skolintis apie 200 mln. litų.
Valdantieji žada 5 proc. darbo užmokesčio didėjimą nuo balandžio 15 dienos. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras Gediminas Kirkilas, jam įgyvendinti papildomai reikėtų 146 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
