Netekusi kantrybės, kirčiavimo pamokoje mokinius ji mokė šaukdama. Vienas mokinių tai įrašė, o įrašas paviešintas socialiniuose tinkluose sukėlė nemenką skandalą.
„Taip, mokytojai kartais būna pikti. Pamenu, kartą į klasę įėjusi mokytoja buvo tokia susiraukusi, kad bijojome ir žodį pasakyti. Sėdėjome tyliai ir įsitempę. Paaiškėjo, kad per pertrauką ji stipriai susiginčijo su savo auklėtiniais... Nepasisekė ir mums“, - pasakojo prie vienos uostamiesčio mokyklų kalbintas vienuoliktokas Lukas.
„Mūsų mokykloje ne visi mokytojai blogi. Tačiau kartais atrodo, kad su kai kuriais susikalbėti yra neįmanoma. Visuomet teisūs, teisiantys ir baudžiantys. Kartą po pastabos apie megztinį, kuris buvo su gobtuvu, net išėjau iš pamokos - jau šitiek nervai „nelaikė„, - antrino šalia Luko stovėjęs 19-metis Kasparas.
Švietimo sistemos problemų sūkuryje mokytojai vis dažniau atsiduria dėmesio centre ne tik dėl šį rudenį vykusio streiko, tačiau ir dėl darbo ypatumų.
Mokytojo „ginklai“
Po Žiežmarių gimnazijoje kilusio skandalo imta diskutuoti, kaip mokytojas turi elgtis pamokos metu, jei mokiniai pradeda „išsidirbinėti“.
30 metų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti klaipėdietė Vida Ivanauskienė įsitikinusi - kiekviena situacija individuali, todėl nesiryžo vertinti savo kolegės, kalbėjusios pakeltu tonu, elgesio, tačiau pripažino, kad sunkumų pamokose išties kyla.
„Mokytojai lieka vieni su savo problemomis“, - apgailestauja pedagogė ir pabrėžia, kad mokytojas dažnai nesulaukia pagalbos, jei kyla iššūkių bendraujant su mokiniais.
Lituanistė su moksleiviais sutaria, bet pripažįsta, kad yra nutikę tokių situacijų, kai mokiniai mėgina išvesti iš kantrybės, sujaudina. „Taip buvo ir šiais metais. Tokios situacijos dažnai nutinka, kai pradedu dirbti su naujais mokiniais“, - sakė ji.
V. Ivanauskienė atviravo, kad ir pati klasėje yra kalbėjusi pakeltu tonu, tačiau emocijos neprasiveržia. Anot jos, mokiniams tenka išaiškinti taisykles.
Ji teigė, kad itin svarbu su mokiniu kalbėti kaip su sau lygiu - abipusė pagarba itin svarbi ir padeda palaikyti gerus, draugiškus santykius.
Biologijos mokytoja Giedrė Guntarskytė-Česnauskienė tikino, kad kritinių situacijų, susijusių su mokinių elgesiu, per 18 darbo metų kol kas nebuvo, tačiau menkas pastabas tenka pasakyti.
„Pirmą kartą į pamoką ateinantys mokiniai bando galimybių ribas. Tačiau taip dažniausiai būna pirmą pamoką„, - sakė mokytoja.
Ji teigė, kad jei mokinys padaro nederamą veiksmą, šiam pakanka tai pasakyti. Pedagogė tikino, kad tokia jos taktika itin pasiteisina.
„Kadangi mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai, emocijos yra galimos. Manau, tai gerai. Mokytojas nėra stovintis belytis daiktas. Bet jei kyla neįprasta situacija, susijusi su mokinio elgesiu, svarbu ir turinys - kas pasakoma. Ir, žinoma, balso tonas. <...> Mokytojas auditoriją gali valdyti kūno kalba - tai vienas stipriausių jo „ginklų„. <...> Mokytojas turi mokėti situaciją valdyti ramiai. Ramybė konfliktą inicijuojantį mokinį gali nuginkluoti, tai didžiausias netikėtumas mokiniui“, - dėstė biologijos mokytoja.
Įžvelgia amžiaus skirtumą
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Klaipėdos mokinių savivaldos informavimo centro pirmininkė Kira Sysoj tikino, kad uostamiesčio mokyklose didelių konfliktų kol kas nebuvo.
„Žinoma, būna atvejų, kai nesutaria, tačiau tokių skandalų, koks pastarosiomis dienomis vyksta Žiežmarių gimnazijoje, pavyksta išvengti. Kiekvieną mėnesį susitinkame su mokinių savivaldų pirmininkais ir kalbame apie tai - bendravimą, jauseną. Tačiau nėra viskas taip blogai, kaip galima pagalvoti“, - tikino K. Sysoj.
Mergina sakė, kad iškilus sunkumams moksleiviai kreipiasi į LMS atstovus. „Mes esame moksleiviai - tokie patys, kaip ir jie. Tad su mumis drąsiau kalbėti“, - sakė ji.
Klaipėdos mokinių savivaldos informavimo centro pirmininkė akcentavo, kad tarp mokytojo ir mokinio yra amžiaus skirtumas, tad kartais kyla nesusikalbėjimas.
„Mokinys išgyvena paauglystės etapą, nori ginčytis, mano, kad yra teisus. Gali kilti minimalus konfliktas. Tačiau mokytojai su mokiniais susitaiko - galiu tai garantuoti“, - kalbėjo K. Sysoj.
Džiaugiasi mokytojais
Jai antrino ir klaipėdietė studentė Laura Masiliauskaitė. Mergina įsitikinusi, kad pagrindinė konfliktų priežastis - kartų skirtumas.
„Mums kartais sunku bendrauti su seneliais, tetomis, dėdėmis, tad lygiai taip pat sunkumų iškyla ir bendraujant mokyklose. Tam tikruose taškuose nuomonė lūžta, kantrybė trūksta. Neslėpkime - mokiniai ne visada būna auksiniai. Jie sudaro situacijas, kai kantrybė gali trūkti“, - įsitikinusi L. Masiliauskaitė.
Tačiau ji džiaugėsi, kad yra mokytojų, kurie profesionaliai įvertina situacijas ir supranta konfliktų priežastis bei žino, kaip juos suvaldyti.
