Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc. nuo VDU, mokslininkams ir dėstytojams – 150 proc. VDU.
Taip pat pedagogų profesinės sąjungos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) derasi dėl kolektyvinės sutarties, kurioje numatoma, kaip jų atlygiai kiltų kitąmet.
„Kol kas ministerijos siūlymas yra nuo kitų metų rugsėjo 1 d. vidutiniškai 10 proc. didinti uždarbį visiems pedagogams. Profesinių sąjungų šis pasiūlymas netenkina“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Netrukus pritrūks mokytojų
Jau dabar trūkstant pedagogų, mokytojai įspėja, kad nekeliant jų atlygių, ši problema tik gilės, o vėliau ją spręsti jau bus per vėlu.
„Didmiesčiuose dar kažkaip išsiverčiama yra, kada mokytojas dirba per kelias mokyklas, nes jos yra viename mieste, bet kas vyksta rajonuose, gyvenvietėse – jau šiandien mokiniai neturi kai kurių dalykų mokytojų. Pradinio ugdymo, gamtos mokslų mokytojų trūksta.
Jau nekalbant, kad priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdymui trūksta pedagogų, auklėtojų“, – spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.
„Mes reikalaujame, kad nuo sausio mėnesio pakeltų bent 10 proc. atlyginimus. Negudraukite, mielieji“, – pridūrė ji.
Mokytojų trūkumo klausimą akcentavo ir E. Milešinas. Jo teigimu, šis klausimas netrukus taps toks pat svarbus kaip COVID-19 pandemija ar migrantų krizė.
„Susitikime su švietimo ir mokslo ministre aiškiai pabrėžiau, kad blogėjanti situacija mokyklose dėl mokytojų tik gilės. Ir jeigu kitų metų valstybės biudžete nebus numatytas drastiškas švietimo srities darbuotojų atlyginimų kėlimas, šiai Vyriausybei kadencijos pabaigoje švietimas taps daug didesne problema nei COVID-19 pandemijos valdymas ar į Lietuvą plūstantys migrantai“, – tvirtino E. Milešinas.
Reikalauja įgyvendinti pažadus
Jis piktinasi, kad prieš rinkimus visos partijos žada didesnes garantijas pedagogams, tai buvo numatyta ir šių valdančiųjų rinkimų programose. Tačiau mokytojai sako nematantys pažadus įgyvendinant.
„Pažadus girdėjome, o dabar girdime tą patį, kad nėra pinigų. Manau, kad trūksta ne pinigų, o politinės valios, drąsos ir noro.
Mokytojai, kurie dirba ne vienerius metus, nebemato prošvaisčių, dėl to ir akcentuoju, kad jei ateinančių metų biudžete nebus drastiškų investicijų į mokytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų atlyginimus, problemos tik gilės ir po kelių metų nebebus laiko jų spręsti. Dėl to kentės vaikai ir Lietuvos ateitis“, – kalbėjo E. Milešinas.
Jam antrino ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, sakantis, kad Vyriausybei duodamas paskutinis šansas priimti pedagogams palankius sprendimus.
„Tenka tik apgailestauti ir konstatuoti, kad dabartinės Vyriausybės duoti pažadai tiek švietimo bendruomenei, tiek visuomenei bliūkšta, o problemų švietime sprendimas primena nuvažiuojantį traukinį, kai bandoma spręsti bėgant iš paskos. Todėl tokia situacija turbūt verčia visus sunerimti.
Besibaigiančios derybos dėl biudžeto švietimo bendruomenei nieko gero nežada, o problemos, kurios yra susijusios ne tik su darbo užmokesčiu, bet ir su kitomis darbo sąlygomis, tiek atliepiant pandemijos iškeltus iššūkius, kelia nerimą ir nusivylimą. Norėtųsi duoti signalą ir galbūt paskutinį šansą Vyriausybei išgirsti švietimo bendruomenę ir priimti reikiamus sprendimus“, – sakė A. Navickas.
Vien kelti atlyginimus neužtenka
Kad Lietuvoje sparčiai ima trūksta mokytojų, pripažįsta ir Užimtumo tarnyba, kurios duomenimis šiemet birželį mokytojų trūko ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Tuo metu pati ŠMSM skaičiuoja, kad jau po poros metų gali trūkti beveik 3000 mokytojų. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad tik atlyginimų didinimas problemos neišspręs.
„Mūsų mokytojai turi labai mažą etato dalį. Tai čia ne tik paties atlyginimo problema. Čia bendrai, kad mes turime mokytojų, kurie dirba 0,4 ar 0,3 etato – vidutiniškai 0,7 mokytojas dirba – tai ir padidinus atlyginimą, jis neturės oraus atlyginimo, kadangi jis dirba tik dalį etato. Tai čia reikia tvarkyti pačią sistemą“, – vasarą sakė ministrė.
Ministerija siūlo didinti stipendijas tų pedagogikos specializacijų studentams, kurių mokyklose labiausiai trūksta. Be to, kurti mechanizmą, kad studentai, baigę pedagogikos studijas, susigrąžintų mokslo paskolas, jei bent kelerius metus įsipareigoja dirbti mokytojais.
Taip pat plėsti galimybes jau dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją, kad jie galėtų dėstyti daugiau dalykų.
