Po kelerių metų pertraukos pedagogai vėl prakalbo apie galimus streikus – šį kartą dėl kelių Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymų, susijusių tiek su jų pačių, tiek su mokyklų ateitimi.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga jau kurį laiką renka mokytojų parašus dėl dviejų valandų įspėjamojo streiko. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti pedagogų nuomonę dėl tokios drastiškos protesto formos, o sprendimą – bus ar nebus streikas – priims vasario 9 dieną vyksiantis profesinės sąjungos suvažiavimas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad mokytojų parašų skaičius neturės jokios įtakos sprendimui – tiesiog tai savotiška apklausa, norint išsiaiškinti, kiek yra pritariančiųjų tokiai akcijai.
Reikalavimų – net keli
Norintys streikuoti švietimo darbuotojai reikalaus kelių dalykų. Vienas jų – mokinio krepšelio metodikos koregavimas. Dabartinė metodika, pasak A. Jurgelevičiaus, darosi nebepriimtina visų tipų mokykloms: didelėms – nepalanki, o mažoms net pražūtinga.
Taip pat reikalaujama koreguoti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – norima 18 kontaktinių valandų normos. Profesinės sąjungos pirmininko manymu, tai padidintų pedagogų socialinį saugumą. Tuo labiau kad dabar tiek daug kalbama apie galimą dalies mokyklų uždarymą arba darbo krūvio mažinimą mokytojams.
Anot A. Jurgelevičiaus, pagal esamą tvarką normaliai priimtam, tai yra visu etatu dirbančiam mokytojui pamokų skaičių galima sumažinti nors ir iki vienos. Dabar susiklosčiusioje paradoksalioje situacijoje, kai mokinių ir mokyklų šalyje mažėja, o mokytojų – daugėja, – tai labai paranku reguliuojant pedagogų darbo krūvį. „O įvedus normą būtų uždėtas tam tikras kliuvinys mažinti valandų skaičių“, – mano pirmininkas.
Taip pat reikalaujama, kad nebūtų keičiama mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarka, kurios siūlomą naują modelį A. Jurgelevičius vadina skandalingu. Įdiegus tokią tvarką, be kitų blogybių, esą vyktų tik prievartinis, komandinis darbas, padaugėtų biurokratijos, o vidinio mokytojo noro tobulėti neliktų.
„Jei delsime, 2013 metais didelė dalis mokytojų lėks lauk, o kaimo mokyklų masiškai sumažės“, – A. Jurgelevičius įsitikinęs, kad protestuoti reikia būtent dabar.
Jo teigimu, neturima iliuzijų, kad bus išvengta visos Europos švietime vykstančių procesų, tačiau mokyklų uždarymas turėtų vykti maksimaliai racionaliai, nežlugdant kaimų.
Jei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos suvažiavimas vasario pradžioje nuspręstų, kad streikas vyks, jis būtų organizuojamas greičiausiai to paties mėnesio pabaigoje. Pirmą kartą vyktų įspėjamasis dviejų valandų streikas, o jei nebūtų reaguojama, neatmetama galimybė, kad vėliau galima sulaukti ir neterminuoto.
Pedagogų parašai bus renkami dar visą šią savaitę. Profesinės sąjungos pirmininko žiniomis, Žemaitijoje jau surinkta kritinė parašų masė, o tai reiškia, kad dauguma mokytojų tokiai protesto formai pritaria.
Vieningo sprendimo neįžvelgia
Panevėžio mokyklų vadovų asociacijai pirmininkaujantis „Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas teigė žinantis, kad profesinės sąjungos jau kalba apie kraštutinę protesto formą, tačiau mano, jog planuoti streiką kiek ankstoka. „Gal tai kraštutinei priemonei dar per anksti“, – svarsto jis.
Asociacijos pirmininkas teigė neturintis tikslios informacijos, ar profesinės sąjungos išnaudojo visas derybų galimybes. Be to, jo manymu, situacija švietimo srityje, jei tokia ir liktų, dar nėra labai bloga.
Tiesa, pripažįsta R. Grilauskas, reikėtų atskirai vertinti miesto ir kaimo mokyklų padėtį – ir pastarųjų ypač atidžiai.
„Žemynos“ pagrindinėje mokykloje nėra įkurtos profesinės sąjungos – veikia tik darbo taryba. R. Grilausko žiniomis, dėl streiko buvo pasirašę trylika darbuotojų, tačiau neatmetė galimybės, kad pritariančiųjų gali būti atsiradę ir daugiau. „Vieningo sprendimo kol kas nėra“, – vis dėlto mano mokyklos direktorius.
Jei bus atliktos visos pagal įstatymus reikalingos procedūros, dalis pedagogų gali streikuoti. Tokiu atveju mokyklos administracija stengsis nenutraukti ugdymo proceso. Pasak R. Grilausko, net jei būtų ir visuotinis streikas, vaikai nebūtų palikti likimo valiai. Galbūt mokytojai skirtų užduočių per elektroninį dienyną, rastų kitų būdų. „Nepaliksime vaikų, neišleisime į gatvę. Kiekviena mokykla ras būdą, kad ugdymo procesas nenukentėtų“, – neįžvelgia problemos R. Grilauskas.
D. Savickienė
