Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė pastebi, jog šiauliečiai daug pasyvesni, nei kitų miestų pedagogai, tačiau viliasi, kad ir jie kovos už savo teises.
Miesto bendrojo lavinimo mokyklas bei ikimokyklines įstaigas, kuriose yra įkurtos profesinės sąjungos, pasiekė raginimai rengtis įspėjamajam pedagogų streikui. Vakar Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė teigė, jog streike galės dalyvauti ir ne profsąjungų nariai, jei yra solidarūs ir organizuoti. Juolab, kad Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas nėra gausus ir, anot pirmininkės, ne toks aktyvus, kaip kituose aplinkiniuose miestuose, kur aktyviai renkami parašai dėl sutikimo dalyvauti vienos-dviejų valandų įspėjamajame streike. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, siekdama visomis teisinėmis priemonėmis apginti savo narių ir visų Lietuvos mokytojų teises bei teisėtus interesus, padėti jiems išsaugoti darbo vietas bei socialines garantijas, pradėjo rinkti parašus visoje šalyje.
Mokytojai spaudžiami į kampą
Šiandien mokykloje sunkiausia ne pedagogams – techninis personalas, kurių sąskaita „kamšomos” 30 proc. apkarpyto ugdymo įstaigos biudžeto skylės, nevienijo jėgų ir nesipriešino mokyklų vadovų sprendimui atleisti iš darbo ar mažinti atlygį. Vieni nuolankiai priėmė jų gyvenimą bloginantį sprendimą, kiti neatlaikė – sušlubavus širdžiai pateko į gydymo įstaigas ar net iškeliavo Anapilin.
Pedagogai, anot R. Jasmontienės, šiandien dar nejaučia pokyčių, tačiau ir jų perspektyva nepavydėtina - jau nuo metų pradžios mažinama mokinio krepšelio lėšų dalis savivaldybėms, kurios įpareigotos iki vasario 1-osios patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus 2012-2015 metams. Šis Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės vienašališkai priimtas sprendimas mažinti finansavimą neišvengiamai pakoreguos pertvarkos planus ir privers uždaryti ar kitaip reorganizuoti daugybę mokyklų. Jose dirbantys mokytojai neteks darbo arba jiems bus drastiškai sumažintas pamokų skaičius, o tuo pačiu - ir atlyginimas.
Tačiau visa tai, anot R. Jasmontienės, jie pajus tik nuo kitų mokslo metų, nes mokinio krepšeliai mažės nuo rugsėjo 1-osios.
Nors iki tol mokytojai gali gyventi ramiai, tačiau ateitis – kelianti nerimą ir laikas apie tai mąstyti. Juolab, kad apsiginti tada, kai bus mažinamas atlygis, negalės, nes įstatymai pedagogų negina. Priešingai, švietimo ir mokslo ministro pasirašytoje Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkoje, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta mokytojui garantuojama pedagoginė valandų norma. Tad mažinant pamokų krūvį mokytojas lieka niekaip neapsaugotas nuo atlyginimo mažėjimo.
Raginami mokytojai protestuoti ir dėl naujosios Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projekto, kuriuo gali būti įvesta visuotinė, reguliari bei privaloma atestacija. Anot R. Jasmontienės, ji demonstruoja visišką nepasitikėjimą mokytojais.
Jei taip bus, tai, anot R. Jasmontienės, mokytojai kasmet turės apsiginti jau patvirtintą kvalifikaciją. Iki šiol reikėjo tik apsiginti kvalifikaciją ir mokytojas galėjo ramiai dirbti. Juolab, kad tos ramybės niekada nebuvo: mokytoją nuolat kontroliuoja išorinis ir vidinis auditas, nuolat kontroliuojamos ir pamokos. Akivaizdu, kad Švietimo ministerija ne mokytojų pusėje, nes ir ministro sprendimai vienašališki, bloginantys mokytojų darbo sąlygas.
Tad Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir pasiryžo padėti pedagogams išsaugoti darbo vietas bei socialines garantijas ir pradėjo rinkti parašus dėl sutikimo dalyvauti įspėjamajame streike.
Parašai dar renkami
Nors šiuo metu Šiaulių ikimokyklinėse įstaigose bei dešimtyje mokyklų, kuriose yra įsikūrusios profsąjungos, parašai renkami vangokai.
Z. Katkienė
