Įprastą biologijos pamoką mokyklos suole išmainę į popietę MO muziejuje, Simono Daukanto gimnazijos 11-okai sako besidžiaugiantys galimybe į šią mokslo šaką pažiūrėti kitu kampu.
Ne vienas jų sutinka, kad neįprastos užduotys meno kūriniuose ieškoti atsakymų į vadovėliuose užduodamus klausimus daug įdomesnės nei žiovulį keliantys namų darbai ar atsakinėjimai prie lentos.
Apie tai, kad mokytojams įprastais mokymo metodais vis sunkiau sudominti mokinius, kalbama jau ne vienus metus. Pavojaus varpais skambina ir specialistai. Statistika rodo, kad mokinių pasiekimai jau dešimtmetį negerėja ir net sminga žemyn. Korepetitorius vaikams samdo net trečdalis Lietuvos moksleivių tėvų.
„Mokytojai skundžiasi, kad jie nesugeba sužadinti motyvacijos, kad vaikai norėtų ir suprastų, kad to reikia. Kam man reikia matematikos, kam man ta fizika, kam man ta chemija – tai mokytojai nesugalvoja, kaip uždegti vaiką ir pasakyti, kad tau gyvenime prireiks formulių, tau prireiks lietuvių kalbos“, – pastebi žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Šie moksleiviai, besidairantys po interaktyvią ekspoziciją „Žmogus – gyvūnas – robotas“, žmogaus ir gyvūnijos ryšį bei evoliuciją pažinti gali ne tik meno kūriniuose, bet ir per virtualią realybę. Integruotą biologijos pamoką muziejuje vedanti savanorė sako, kad moksleiviai nėra tinginiai, kaip dažnai sakoma. Tinkamai sudominti jie muziejuje greitai pamiršta savo išmaniuosius telefonus ir neretai įsivelia į karštus debatus apie mokslą.
„Dar nebuvo nei vieno mokinio, kuris pasakytų „ne, seni, aš einu iš čia“. Aš žaviuosi jais, kad kiekvienas iš jų randa sau ką iš šitos edukacijos ir iš šitos kelionės pasiimti“, – pasakoja edukatorė Justina Kaminskaitė.
Tiesa, patys moksleiviai pripažįsta, kad yra ir tokių, kurie mieliau iš netradicinių pamokų „pasiplauna“.
„Yra žmonių, kuriems tai tikrai nėra prasminga, nes jie tiesiog nesuinteresuoti ir mano, kad tą laiką galėtų paskirti tiesiog laisvalaikio praleidimui, o ne pabūti muziejuje ar panašiai“, – pastebi kalbinta moksleivė Miglė.
„Kūrybiškumas reikalingas visur, netgi sprendžiant formulę, arba rašant meno kūrinį, literatūrinį rašinį taip pat reikalingas kūrybingumas. Kūrybingumas reikalingas versle – visur“, – teigia mokytoja Agnė Juršytė.
Muziejuje rengiamos ne tik integruotos, kalbų, biologijos ar dailės pamokos. Mokytojai vaikus vis dažniau veda ir į specialius intelekto lavinimo užsiėmimus. Pasak muziejaus, alternatyvių pamokų ieškančių mokyklų apstu. Vidutiniškai per mėnesį čia atvyksta per pusę tūkstančio vaikų tiek iš sostinės, tiek iš mažesnių miestelių.
„Šiuo metu tikrai turim įvairiausių amžiaus grupių susidomėjimą, nes aprėpiam tiek pradinukus: pirmą – ketvirtą, tiek penktai – aštuntai turim pasiūlyti integruotas pamokas, tiek devintai – dvyliktai“, – sako edukacijos koordinatorė Rima Pavilionytė.
Netrukus muziejus planuoja pasiūlyti ir daugiau integruotų pamokų. Rudenį atidarius parodą apie 90-tuosius, moksleiviams čia bus rengiamos specialios istorijos pamokos.
