Jos tikslas – pritraukti specialistus, kurie jau yra įgiję išsilavinimą, bet susiduria su kompetencijų trūkumu, įgūdžių darbo rinkoje stoka. Tiesa, norintiems patobulinti įgūdžius tokios 500 eurų sumos gali ir neužtekti, mat kai kurių kursų kainos siekia iki 3 tūkstančių eurų.
Tarp tautiečių vieni populiariausių mokymų yra kalbos kursai, tačiau jų pasirinkimas išlieka mažokas. „Kursuok“ platformoje galima rasti anglų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiems, lietuvių kalbos kursą kitataučiams bei švedų kalbos mokymą.
Jų kainos svyruoja nuo 484 eurų už 80 akademinių valandų iki 520 eurų už 152 akademines valandas. Tokie užsiėmimai vyksta hibridiniu būdu ir apima praktinį, teorinį ir savarankišką darbą.
„Jau turime kelias grupes užsiregistravusių asmenų, taigi asmenys registruojasi netgi visiškai be jokios reklamos. Tai yra džiugu, kad kuo daugiau žmonių stengsis mokytis, lavinti protą ir prasmingai leisti savo laisvalaikį“, – pasakoja užsienio kalbų mokymo centro vadovė Vilija Rinkūnienė.
Tautiečiai vis dažniau domisi ne tik anglų kalbos kursais, bet ir kitomis užsienio kalbomis. Populiarėja vokiečių kalba. Tačiau kol kas šios kalbos mokymų sistemoje nėra.
500 eurų gali ir neužtekti
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ši nauja platforma yra skirta žmonėms, kurie nori lavinti savo kompetencijas ir įgyti teorinių bei praktinių žinių. Pasirinkti sau tinkamą programą galima iš 18 skirtingų kategorijų.
O kaina už kursus, pavyzdžiui, kibinų gaminimo technologiją ir patiekimą, siekia 500 eurų, už kraštovaizdžio dizainą teks atseikėti 2400 euru už 275 akademinės valandas.
Programavimas su „Python“ kainuoja 2560 eurus už 172 akademinės valandas. Išnaudoję 500 eurų krepšelį, antrą kartą tautiečiai galės juo pasinaudoti tik po penkerių metų. Tokiems mokymams ministerija iš biudžeto skyrė 66 milijonus eurų.
Kas antras Lietuvos gyventojas yra įgijęs aukštąjį, aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą, tačiau dažnai darbe susiduria su kompetencijų trūkumu.
„Mūsų tikslinė grupė yra pakankamai didelė, nuo 18 iki 65 metų, tai Lietuvos pilietis, kuris yra dirbantis. Nes nedirbantys asmenys turbūt gauna labai platų mokymosi paslaugų spektrą iš Užimtumo tarnybos. Mes turime išskyrę 8 kompetencijų kryptis, didžiausią finansavimą skirsime skaitmeniniams įgūdžiams“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Kaip teigia Startuolių asociacijos vadovė, Lietuvoje ypač trūksta žmonių, kurie išmanytų IT sektorių, programavimą, o tokio talento poreikis auga greičiau, negu darbuotojų įsilieja į darbo rinką.
„Įmonėse dažniausiai ieškomi įvairaus profilio programuotojai, tai Front, Back ir Full-stack programuotojai, sistemų programuotojai ir architektai. Taip pat populiariausiųjų dešimtuke atsirado ir tokios specialybės, kurios reikalauja vadybos įgūdžių, tai yra įvairaus profilio vadovai, IT vadovai, komandų vadovai, ne tik aukščiausio lygio“, – sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
Vien per pirmas dienas, startavus projektui „Kursuok“, į kursus užsiregistravo beveik 200 žmonių. Į užsiėmimus užsiregistruoti galima prisijungiant per elektroninius valdžios vartus ir pasirenkant sau tinkamą programą iš aštuoniolikos skirtingų kategorijų.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
