Vakar prie Šiaulių miesto savivaldybės į protesto akciją susirinko apie du šimtus Centro, Lieporių, „Saulės“ pradinių mokyklų atstovų ir jų rėmėjų. Jie reikalavo, kad būtų išsaugotos pradinės mokyklos ir nušvilpė miesto merą Justiną Sartauską.
Taupoma švietimo sąskaita
Mokiniai, jų tėvai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai skvere prie Savivaldybės mitingavo apie valandą. Valdininkai pro langus galėjo matyti plakatus su užrašais: „Ar yra Šiauliuose politikų, kuriems rūpi mokyklos?“, „Svarbiausia žmogus! Ar aš žmogus?“, „Pradinių genocidui – ne!“
„Nebegalime žiūrėti, kas šiuo metu vyksta Šiauliuose. Nesutinkame, kad Šiaulių pradinės mokyklos būtų reorganizuojamos, sujungiamos, prijungiamos, iškeliamos, draskomos, naikinamos“, – skelbė Centro pradinės mokyklos tarybos pirmininkė Lilija Norutienė.
Ji sakė, jog mokyklų bendruomenės nenori, kad miesto biudžeto problemos būtų sprendžiamos švietimo sąskaita, taupymas neturi liesti gyvybiškai svarbių sričių.
Per skaičius nemato vaikų
Nepriklausomas miesto Tarybos narys Stasys Tumėnas pasisakė už tai, kad būtų išsaugotos visos pradinės mokyklos, nes pradėjus nuo vienos, būtų sunaikintos ir kitos.
„Išdraskyti lengva, o statyti, kurti daug sunkiau“, – sakė S. Tumėnas.
Politikas negailėjo kritikos oponentams: meras, Savivaldybės administracijos direktorius per savo formules ir skaičius nemato vaikų .
Jo nuomone, mero skelbiama pauzė sprendimui priimti yra pasityčiojimas iš bendruomenės. Pauzė tik sukels depresiją mokyklose dar mėnesiui ar dviem.
Pamiršo savo šūkius
Augutė Vaičiulienė, trijų Centro pradinės mokinių močiutė, buvusi mokytoja, sveikino susirinkusius su Teatro diena: „Čia vyksta spektaklis, tik jis galėtų būti kitokio pobūdžio“.
Ji priminė Socialdemokratų partijos šūkius prieš rinkimus, kuomet jie privertė patikėti, kad svarbiausia žmogus. Dabar meras neišgirdęs kvietimo atsisukti į žmogų.
A. Vaičiulienė teigė nesitikėjusi, kad kada nors stovės tokiame mitinge. Iš savo 90-metės mamos visada girdėjo, jog mokytojas – šventas žmogus. Dabar prioritetai yra kitokie, o švietimui vis nerandama pinigų.
Moteris teigė nusivylusi valdančiaisiais tautiečiais, kurie nesugeba tvarkytis, gerų pavyzdžių, kurių yra kituose Lietuvos miestuose, nemato, emigravusių lietuvių patarimų neklauso.
Draskyti geriausius – nelogiška
Prieš draskomas mokyklas pasisakė ir miesto garbės pilietė, šachmatų didmeistrė Viktorija Čmilytė, kurios du vaikai lanko Centro pradinę.
Ji pabrėžė, jog Centro pradinė, atitinkanti visus mokyklų tinklo plano reikalavimus, yra reikalinga ne tik jos bendruomenei, bet ir miestui.
„Būtų logiška išlaikyti geriausia, ką miestas turi, – sakė V.Čmilytė. – Pradinės mokyklos yra Šiaulių ateities pagrindas.“
Lieporių pradinės mokyklos mokytoja, tarybos narė, Ligita Norvilienė sakė, kad ne tik protesto akcija moklykla stengiasi būti pastebėta ir išgirsta.
Ji priminė, jog jau 20 metų Lieporių pradinė yra matoma ir girdima įvairiuose renginiuose, konferencijose, olimpiadose, varžybose, parodose. Į savo projektus įtraukia kitas mokyklas, idėjomis, darbais prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo.
„Nemanome, kad švietimo įstaigų likimas gali būti nuspręstas vieno skaičiuko. Švietimo įstaiga apima labai platų veiklos spektrą, veikia ir gyvena“, – sakė mokytoja.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ragino bendruomenę priversti politikus tarnauti žmonėms.
Meras kvietė dialogui
Vos prie mikrofono stojęs meras J. Sartauskas buvo nušvilptas.
Jis bandė aiškinti, jog šiemet miesto biudžete – 7 milijonų litų deficitas. Mokyklos negavo pinigų šildymui, tačiau už jį vistiek reikės mokėti. Tikino negalintis skolos padengti pats.
Meras palygino: žolei pjauti taip pat trūksta lėšų, bet esą dėl nepjautos žolės niekas neprotestuoja.
„Jūs nėjote piketuoti, ir kai valstybė iš mokytojų kišenių ištraukė apie 2 milijonus litų“ – sakė meras.
Bet jo žodžius nulydėjo šūksniai: „Gėda! Konkretumo!“
J. Sartauskas prašė dialogo, teigė, kad bendruomenės nepateikia jokių siūlymų, išskyrus reorganizacijos stabdymą. Tikino, jog dar mėnesį, kol sprendimai dėl mokyklų reorganizavimo bus atidėti, galima tartis ir ieškoti kompromiso.
Bet dar garsesniais šūksniais buvo nulydėtas mero pasakymas, kad pasiteisino pernai atliktas trijų mokyklų reorganizavimas.
Neįtikino protesto akcijos dalyvių ir mero pateikta liūdna statistika, jog kažkada mieste mokinių buvo 23 tūkstančiai, o dabar – tik 12 tūkstančių.
G. Valuckytė
