Romualda URBONAVIČIŪTĖ Kovo 8-oji buvo paskutinė diena, kada Šiaulių miesto mokyklos, neatitinkančios optimalių rodiklių, turėjo „apsispręsti“, kaip norėtų būti reorganizuotos.
Tad išvakarėse Lieporių pradinės mokyklos bendruomenė surengė susitikimą su miesto politikais, matyt, tikėdamasi juos įtikinti, kad neverta naikinti vienintelės pradinukų švietimo įstaigos Lieporių rajone, o Vijolių vidurinės mokyklos vadovai vyko į Švietimo ir mokslo ministeriją tartis dėl specializuotos sporto gimnazijos modelio. Kitos „neoptimaliosios“ mokyklos, panašu, nuleido rankas laukdamos, kada miesto valdžia pasakys, kur joms dėtis.
Darbo grupė – mokykloms įvertinti
Po 2012 metų optimizavimo, kai trys mokyklos – Aukštabalio ir Dainų pradinės bei Dubijos pagrindinė – buvo sujungtos-prijungtos prie šalia esančių progimnazijų, pradėta rengtis antrajam optimizavimo etapui.
Miesto valdžios buvo sudaryta darbo grupė įmantriu pavadinimu – Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų vertinimui pagal mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinius rodiklius atlikti, kitaip sakant, skaičiais įrodyti, kurias mokyklas reikia naikinti.
Juolab kad skaičiais įrodyti galima bet ką, čia svarbu tik tinkamus kriterijus pasirinkti: kiek mokinių mokykloje, koks mokyklos plotas, ar įdiegtas mokykloje elektroninis dienynas, ar ne, ar vykdoma bent viena neformaliojo vaikų švietimo programa, kiek vaikų tenka vienas kompiuteris ir panašiai.
Tada belieka viską įvertinti procentais, kad mažiausiai procentų pelniusios mokyklos pačios susiprastų užsidaryti.
Per mažai mokinių ir elektroninių dienynų
Tad kokie darbo grupės metriniu pavadinimu padaryti Šiaulių miesto mokyklų įvertinimai? Gimnazijos įvertintos nuo 100 iki 62,5 procento, iš 14 progimnazijų trys „šimtukininkės“ – Jovaro, „Juventos“ ir „Romuvos“, trys pelniusios 25 procentus ir mažiau – Gytarių, V. Kudirkos ir Zoknių. O štai tarp pradinių mokyklų padėtis, sakytumei, kebloka – „Saulės“ ir Tėvo Benediktos Andruškos įvertintos po 35 procentus, Lieporių – 45, Centro – 65, nes trijose iš jų mažiau nei po 220 mokinių ir trijose nėra elektroninių dienynų.
Ir tai švelniai pasakius keista, nes Lietuvoje apskritai nereikalaujama, kad visose mokyklose būtų elektroniniai dienynai. Bet tiek to – Šiauliai galbūt turi pirmauti inovacijų srityje.
Keisčiau, kad pagal optimalios mokyklos sampratą, pradinėse mokyklose gali būti po optimalius 220 mokinių. Suskaičiavus visų mokyklų teritorijų būsimus pirmokus, aišku, kad buvo ir bus leista pradinėse mokyklose formuoti daugų daugiausiai po dvi pirmąsias klases.
Taigi skaičiuojame: pradinėje mokykloje gali būti tik po du keturių klasių komplektus, o kiekviename iš jų po optimalius 22 mokinius. Vadinasi, iš viso tik 176 mokinukai.
Iš kur ir kaip atsirado tas skaičius 220, dabar sunku pasakyti. Argumentuota prieš jį patvirtinant buvo, kad tik su tokiu mokinio krepšelių skaičiumi pradinės mokyklos gali išsilaikyti.
Galbūt taip ir yra, jei mokyklas vertinsime pagal verslo modelius, o ne kaip kilnią jaunosios kartos ugdymo misiją atliekančias įstaigas.
Mokyklą – į miesto pakraštį?
Apie tai ir bandė ketvirtadienį vakare su Šiaulių politikais pakalbėti Lieporių pradinės mokyklos bendruomenė – mokytojai ir vaikų tėvai. Buvo politikams pristatyta mokykla, jos veiklos, pasiekimai per dvidešimt metų gyvavimo metų.
Tačiau politikai kaip mat pradėjo žongliruoti skaičiais. Tarybos narė Nijolė Budrytė mušė demografijos korta – būsimųjų pirmokų būsią per mažai, nes ji žinanti, kiek mokyklai priskirtoje teritorijoje yra ir bus septynmečių net pagal adresus. Tarybos narė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė įrodinėjo, kad tokiai mažai mokyklai jokiu būdu nepavyksią išlikti.
Kalbėti kitaip – kad pradinės mokyklos ir miesto valdžios misija yra investuoti į vaikus – išdrįso tik vienas Tarybos narys. Jis sulaukė Lieporių pradinės mokyklos bendruomenės palaikymo, kaip ir savo nuomonę, jog negalima naikinti gerų mokyklų, kaip kažkada buvo sunaikinti mieste ir šalyje lopšeliai-darželiai, o pasekmes visuomenė jaučia iki šiol, išsakiusi docentė Irena Ramaneckienė.
Palaikymo Lieporių pradinė sulaukė ir iš Lieporių gimnazijos direktorės Sigitos Malinauskienės, kuri įrodinėjo, jog ši pradinė mokykla yra vienintelė Lieporių rajono centre tarp dviejų gimnazijų ir vienos progimnazijos. Tai esą patogu, saugu mokiniams, be to, jei mokykla ir būsianti prijungta prie Gegužių progimnazijos, tai dar nereiškia, kad tėvai būtent į šią progimnaziją miesto pakraštyje ir ves savo vaikus.
Trys variantai reorganizuotis
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius baigiantis susitikimui su Lieporių pradinės mokyklos bendruomene vėl grįžo prie skaičių.
Jis teigė, kad su reorganizuotų mokyklų ištuštėjusiais pastatais problemų nebūsią, nes dalį Dubijos pagrindinės užima sporto mokykla, kitus tris – visuomeninės organizacijos. Kadangi už šiuos Savivaldybei nebereikės mokėti už šildymą, elektrą vandenį, bus sutaupyta. Juolab kad dėl miesto biudžetinių įstaigų šildymo paslaugas esąs nesubalansuotas biudžetas – nesumokėti 7 milijonai litų „Šiaulių energijai“. „Mes turime išlaikyti tiek pastatų, kiek turime lėšų. Todėl priėjome išvadą, kad reikia reorganizacijos būdu prijungti pradines mokyklas prie kitų mokyklų. Laikėmės tokios minties, bet vėliau pamatėme ir kitų alternatyvų“, – teigė V. Damulevičius.
Ir Administracijos direktorius minėtos darbo grupės ir administracijos vardu pasiūlė tris alternatyvas: pirma – pradinių mokyklų reorganizacija ją įkeliant į kitos mokyklos pastatą, antra – reorganizacija be įkėlimo, kai pradinė lieka savo pastate ir sujungiamos tik abiejų mokyklų vadovybės, trečia – mokyklos bendruomenės pasiūlytas variantas.
V. Damulevičius net žadėjo, kad bus galima tęsti praėjusiais metais sujungiant mokyklas naudotą skatinimo sistemą: priimančiajai mokyklai būtų skiriama papildomai aplinkos lėšų, kad geriau įkurdintų atsikeliančiąją mokyklą: pirmaisiais metais – 20 procentų, antraisiais – 15... Beje, ne kas kitas, o Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras ir pasiūlė tą trečiąjį galima pradinių mokyklų reorganizavimo variantą – steigti privačią mokyklą.
Nors panašu, kad pateikti skaičiai suveikė – Lieporių pradinės mokyklos bendruomenė nekontrargumentavo, tačiau entuziastingai pradėjo ploti, kai A. Kavaliauskienė susitikimo pabaigoje prisipažino besigailinti, kad Aukštabalio pradinė buvo prijungta, nes tai neišsprendė „Rasos“ progimnazijos problemų. Vijolių vidurinė pasirinko „išlikti“
Tokį iš trijų Administracijos direktoriaus pasiūlytų reorganizacijos variantų Lieporių ir kitos pradinės ir jų pasirinkimui pritars miesto politikai – dar neaišku. Tačiau jau aišku, ką pasirinko į tą pačią reorganizavimo-optimizavimo mėsmalę įsukta Vijolių vidurinė mokykla, kuri kartu su „Santarvės“ vidurine pakliuvo į optimizuotinų mokyklų sąrašą. Pakliuvo, nes jai minėta darbo grupė pritaikė optimalios gimnazijos mokinių skaičiaus kriterijų, nors mokyklų pertvarkos plane vidurinėms mokykloms nebuvo nurodytas minimalus mokinių skaičius.
Tačiau tą patį ketvirtadienį, kai Lieporių pradinėje vyko susitikimas su politikais, Vijolių vidurinės vadovai su miesto meru, Švietimo ir Sporto skyrių vedėjais Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatinėjo reorganizavimosi į regiono specializuotą sportinės krypties gimnaziją modelį.
Vijolių vidurinė mokykla jau lapkričio mėnesį ministerijai buvo pristačiusi tokio modelio programas ir sulaukusi pritarimo, tačiau kadangi Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos planas buvo patvirtintas per vėlai, šios programos nebuvo patvirtintos.
Tad ketvirtadienį Švietimo ir mokslo misterijos organizuoto susitikime, kuriame dalyvavo ir kitos suinteresuotos šalys – Lietuvos sporto universitetas ir Vilniaus edukologijos universitetas, patvirtintas palaikymas ir skirtas terminas iki birželio 1-osios sukurti moksliškai pagrįstą nacionalinio lygmens modelį ir programą, kurio analogų kol kas nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Komandą programai parengti ministerija paliko mums, nors iš tiesų tuo turėtų būti suinteresuota mokyklos steigėja – Šiaulių miesto savivaldybė, – sako Vijolių vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė. – Parengtą programą pradėsime įgyvendinti nuo rugsėjo 1-osios, o valstybės finansavimas mums bus skirtas jau nuo 2014 metų. Iki tol Šiaulių savivaldybė pažadėjo mus paremti, nes mato perspektyvą.“
