Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva Seime vyko diskusija „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“. Aptartos šiuo metu mokyklose gajos problemos.
Viena jų, pasak diskusijos dalyvių – netinkamas dėmesys lytiškumo ugdymui ir ruošimo šeimai programoms.
Žmonės šeimoje nesijaučia saugūs
Diskusiją Seime pradėjo Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas. Kaip jis pastebi, darni šeima yra vienas iš valstybės raidos tikslų, tačiau šiuo metu susidaro įspūdis, kad nuo tikslo yra tik tolstama.
R. Aušroto teigimu, Lietuva pasižymi aukštu ištuokų skaičiumi, o tai pasak jo, galima susieti su tuo, kad Lietuvoje yra problemų su rengimu šeimai.
„Jeigu analizuosime ištuokų skaičių vienam tūkstančiui Lietuvos gyventojų, tas rodiklis yra 0,39. Su šituo rodikliu mes esame treti Europoje po Ukrainos ir Latvijos. <…> Tai reiškia, kad tarp 2009–2018 m. su vienu iš tėvų liko gyventi 80 tūkst. vaikų ir, kaip taisyklė, tai buvo ne tėtis, o mama.
Bent penktadalis išsiskiriančių porų išsiskiria per pirmus 10 metų. 25-erius santuokos metus įveikia tik 5 proc. sutuoktinių. Tai rodo, kad mes turime problemą su rengimu šeimai“, – Seime kalbėjo R. Aušrotas.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas pastebi, kad įvairios kompanijos fiksuoja, jog vaisingumo lygis Lietuvoje esą žemas. Pasak R. Aušroto, tai gali lemti ir visuomenės išnykimą.
Tačiau kaip sako R. Aušrotas, tai gali būti susiję su Lietuvoje populiaria vadinamąja vienumo kultūra, kai jauni žmonės nenori tuoktis. Tokius sprendimus žmonės esą priima dėl to, kad gyvendami šeimoje jie tiesiog nesijaučia saugūs.
„Kyla klausimas, ką darome ne taip. Remiantis tyrimų rezultatais, šeima žmogaus gyvenime ir yra pirmasis prioritetas, lenkiantis visus kitus“, – sako R. Aušrotas.
Pasak R. Aušroto, problemai spręsti yra svarbus ir švietimo indėlis: „Yra sakoma, kad rengimas šeimai yra šeimos funkcija. Taip, rengimas šeimai pirmiausia vyksta šeimoje. Tačiau daug vaikų auga ne pilnose, suirusiose šeimose, yra vaikų, kurie net ir gyvendami pilnoje šeimoje neturi funkcionalių šeimos santykių patirties.
Tokiems vaikams reikalinga pozityvi žinia apie šeimos institutą. Be to, šeimai kurti ar išlaikyti reikalingi tam tikri įgūdžiai. Negalėdami jų gauti šeimoje vaikai turi turėti galimybę juos įgyti mokykloje.“
Pranešėjas sako, kad čia turėtų bendradarbiauti trys grupės: šeima, visuomenė ir mokykla. Nors tokio bendradarbiavimo apraiškų ir būta, jis, kaip sako R. Aušrotas, netapo kūnu.
Pavyzdžiui, 2016 m. buvo priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programa. Joje buvo numatytas bendradarbiavimas su šeima ir vaikais. Tačiau, kaip sako R. Aušrotas, programa nebuvo tinkamai įgyvendinta.
„Priežastys yra dvi. Pirma, pats programos pobūdis. Ji yra neprivaloma, mokyklų vadovai ją įtraukdavo į planus kaip integruojamą programą ir paprastai tuo viskas pasibaigdavo. Antra, nebuvo pasiruošta ir įdiegta programos įgyvendinimo metodika. Paprastai sakant, kalbant apie šitą programą, mokytojai žinojo, ką sakyti, bet nežinojo, kaip“, – sako R. Aušrotas.
„Rengimas šeimai yra nustumiamas į Pelenės vietą“
VDU profesorė, Santuokos ir šeimos studijų centro atstovė Birutė Obelenienė pastebi, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo parengtos trys rengimo šeimai valstybinės programos. Tačiau, kaip sako specialistė, nei vienos iš jų nelydėjo sėkmė.
„Kuriant programas buvo sudaromos darbo grupės iš skirtingus interesus ir pasaulėžiūras turinčių fizinių ir juridinių asmenų, tarp kurių nebuvo išgrynintų rengimo šeimai nuostatų, todėl susitarimas, vargu, ar įmanomas“, – Seimo salėje kalbėjo B. Obelenienė.
2016-aisiais parengus SLURŠ programą esą lyg ir atrodė, kad viskas bus gerai, tačiau programa nė neįsibėgėjusi buvo pradėta naikinti: „Matyt, Lietuvoje tai tampa tradicija, kada rengimas šeimai yra nustumiamas į Pelenės vietą.“
Pasak R. Obelenienės, daugiausia nesusikalbėjimų kyla todėl, kad lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas mokyklose yra sutapatinami.
„Tai ne tik netinkamas vertimas iš anglų kalbos, bet ir sąmoningas suniveliavimas. Šie du terminai nėra sinonimai. Tai du visiškai skirtingi procesai, grindžiami skirtingomis strategijomis ir siekiantys skirtingų tikslų. Lytiškumo ugdymo tikslas yra rengimas šeimai, tėvystei ir motinystei“, – sako B. Obelenienė.
Kaip sako specialistė, tikslinga kalbėti apie šių dviejų dalykų skirtumus pradėti nuo paauglių rizikingo elgesio prevenciją. Esą lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai yra grindžiamas rizikos vengimo strategija. O lytinis švietimas yra grindžiamas grėsmių mažinimo strategija.
„Paauglys nekeičia rizikingo elgesio, bet jį kompensuoja žalos mažinimo priemonėmis. Labai tiktų palyginimas su vairavimo mokymu. Užuot mokę atsakingo elgesio keliuose, neviršyti greičio, paisyti kelio ženklų ir nevairuoti išgėrus, tieisog pasiūlome stipriai prisisegti saugos diržą ir pasitikrinti, ar veikia oro pagalvės“, – komentuoja R. Obelenienė.
Todėl renkantis, kokias programas integruoti į šiuo metu atnaujinamą bendrąjį ugdymo planą, kaip sako R. Obelenienė, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus – lytiniame švietime trūsta kokybiškos ir visapusiškos informacijos merginoms, lytinis švietimas naudoja savotišką kalbą, kurią reikėtų keisti.
Taip pat, pasak specialistės, reikėtų užsiminti ir apie vyro bei moters skirtumus.
„Nustatyta, kad vyro lytinis potraukis pasireiškia kitaip nei moters. Skirtingos ir kryptys – vyro orientuota į veiksmą, o moters į pasekmes. Susitarimas tarp partnerių neįvertina šių skirtumų, kaip teigia mokslininkai, yra palankesnis vyrui. PSO tyrimais nustatyta, kad moterų pirmieji lytiniai santykiai dažniau būna priverstiniai“, – sako R. Obelenienė.
Todėl, pasak profesorės, lytiškumo ugdymas yra neatsiejamas nuo rengimo šeimai, tėvystės ir motinystės, Lytinis švietimas šiuo atveju esą nėra tinkamas pasirinkimas, nes jis yra orientuotas į saugų poreikio patenkinimą, o ne į atsakomybę.
Visą ketvirtadienį Seime vykusią diskuciją galite išgirsti čia:
https://youtu.be/XAReGXZDBw8
