„Karinis rengimas reikalingas mokyklose ne tik kaip pilietinio ugdymo, bet ir kaip piliečių rengimo krašto gynybai priemonė“, – sakė jis pirmadienį per Seime surengtą konferenciją apie Lietuvos ir regiono saugumo iššūkius.
E.Vosyliaus teigimu, Lietuva šiuo atveju turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir parengti teisinę bazę mokyklose organizuoti savanoriškas karinio parengimo pamokas. Anot jo, tokios pamokos sėkmingai vyksta daugelyje Lenkijos mokyklų.
„Kai kas iš mūsų Švietimo ir mokslo ministerijos sako: nemilitarizuokime mokyklos. Ar jie supranta, kas yra militarizavimas ir kas yra militarizmas? Antanas Maceina dar 1943 metais savo knygoje „Tautinis auklėjimas“ buvo labai gražiai parašęs, kad karinis jaunimo ruošimas iš esmės yra auklėjimas ginti tėvynę, jis neturi nieko bendro su militariniais kai kurių valstybių siekiais“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Pradėti diskusiją apie karinio rengimo pamokų grąžinimą į mokyklas prieš dvejus metus yra siūlęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Iš tikrųjų grėsmė yra, grėsmė išlieka, ir mes turime ruošti savo jaunimą. Aš įsivaizduoju, kad turime peržiūrėti (karinį - BNS) rengimą ir jį grąžinti į mokyklas, kad vyresniųjų klasių moksleiviai galėtų bent suprasti, kas yra ginklas, kaip jis šauna, kaip jis naudojamas“, – tuomet kalbėjo A.Paulauskas.
Pasak E.Vosyliaus, karinio parengimo įvedimas mokyklose leistų ugdyti atsparesnę iš Rytų sklindančiai propagandai kartą.
Karinio rengimo pamokos Lietuvos mokyklose buvo privalomos iki nepriklausomybės paskelbimo.
