2013 m. balandžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas antrasis longitudinis švietimo lyderystės kaitos tyrimas atskleidė, kad šiandien, kaip ir 2011 metais, mokyklų vadovai yra aktyvūs, atviri, nebijantys klysti, gebantys įsiklausyti į kitų nuomonę. Manoma, kad mokyklų vadovų įsitraukimas į įvairius projektus, tokius kaip Mokyklų tobulinimo programa (2002-2005) ir Mokyklų tobulinimo programa plius (2008 – 2014), kuriuose skatinamas asmeninis tobulėjimas, kritiškas mąstymas, komandinis darbas, daro įtaką jų pozityviam požiūriui į save.
Daugelis apklaustų mokyklų vadovų save įvardija kaip stiprius lyderius, o mokyklas, kurioms vadovauja, – kaip unikalias, patikimas, kuriose vyrauja pasitikėjimu ir sąžiningumu pagrįsti santykiai. Apklausti mokyklų mokytojai taip pat negailėjo gero žodžio savo vadovui: beveik 90 proc. respondentų pasitiki vadovu, mano, kad jis yra lankstus, gebantis įsiklausyti į kitų nuomonę bei kuriantis gerą psichologinę atmosferą darbe.
Visgi vertinant mokyklos vadovo lyderystės raiškos veiksnius konkrečių veiklos praktikų lygmenyje (pvz., komandinio darbo), nustatyta, kad vadovai save vertina geriau nei mokyklos bendruomenė. 2012 m. ženkliai padidėjo vadovų gebėjimai diskusijose būti aktyviems, išsakyti savo nuomonę, nebijoti būti nekompetentingais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad respondentų dalyvavimas įvairiose veiklose, kur didelis dėmesys skiriamas komandiniam darbui, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.
Tyrime dalyvavusios visos respondentų grupės (vadovai, mokytojai, tėvai, savivaldybių švietimo specialistai ir kiti švietimo darbuotojai) vieningai sutarė, kad visuomet geresnių rezultatų pasiekia tos organizacijos, kurios turi gerus lyderius.
Nori tobulėti
Daugiau nei 90 proc. apklaustų mokytojų teigia, kad mokymasis yra vienas iš jų asmeninių tikslų, jie taip pat žino, ką daryti, kad taptų savo srities profesionalu, o mokymosi sunkumai jų nebaugina. Tačiau 2012 m. tyrimo duomenimis, lyginant su 2011 m., daugiau respondentų mano, kad dabartinė kvalifikacijos sistema neskatina mokytojų siekti vadybinės karjeros. Mokyklų vadovai pozityviau nei 2011 metais žiūri į tai, kad mokytojai turėtų sąlygas laikinai padirbėti ir kitose švietimo institucijose, tačiau patys mokytojai vis dar bijo dalyvauti rotacijoje, o jų saugumo poreikiai darbo vietos išlaikymo atžvilgiu didėja.
Ar mokyklos tipas lemia jos sėkmę?
Tyrimas parodė, kad gimnazijose, lyginant su visų kitų tipų mokyklomis, mokiniams sudaromos sąlygos sėkmingiau mokytis, siekti aukštesnių mokymosi rezultatų nei to reikalauja jų lygmens mokymo programa, šio tipo mokyklose rūpinamasi gabių mokinių ugdymu. Tuo tarpu mokinių atsakomybė už save, kaip svarbi asmeninio efektyvumo ir savivaldaus mokymosi sąlyga, labiau akcentuojama pradinėse mokyklose.
Pastebima, kad pagrindinėse mokyklose vyrauja geresnė atmosfera nei progimnazijose. Pagrindinėse mokyklose besimokantys mokiniai labiau pasitiki savo mokytojais bei auklėtojais, nebijo pamokose suklysti ar neteisingai atsakyti į klausimą, yra dažniau giriami.
Tyrimo metu apklausti 4438 respondentai: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, vadovų pavaduotojai ugdymo reikalams, mokytojų, kitų pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų, 7-11 klasių mokiniai ir jų tėvai arba globėjai, savivaldybių švietimo specialistai.