Nutiesti šilumos trasą į privatų namą ir jame įrengti šilumos punktą užsakiusi Biržų rajono valdžia baigė kadenciją, o jų pavaldiniai neberanda dokumentų, kurių pagrindu rangovams mokėjo už darbą.
Apie „gerus darbus“ ir dingusią atmintį
Viešo susitikimo su visuomene metu buvo išsakyta šokiruojanti mintis, kad savivaldybės užsakytų rangovų paslaugomis galėtų naudotis visi, norintys pagerinti privačių valdų gerovę. Šie žodžiai nuskambėjo iš savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos lūpų.
Galima karčiai šyptelėti, kad tokia mintis neturėtų stebinti, nes dabartinis direktorius, dirbęs Pačeriaukštės seniūnu, buvo savivaldybės administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės pavaldinys bei mokinys.
Kadangi direktorė P. Prašmantienė minėtame renginyje viešai mokė, kad nereikia buvusios valdžios kritikuoti, kalbėsime tik apie gerus darbus. Tiksliau, vieną iš jų – 2006 metais savivaldybės lėšomis privačiame name įrengtą šilumos punktą bei į tą namą nutiestą šilumos trasą.
Brangios paslaugos privačiam namui buvo atliktos vykdant Papilio pagrindinės mokyklos rekonstrukcijos projektą. Kokiu pagrindu apmokėti darbai privataus namo šildymo punktui įrengti, šiandien negali pasakyti nei postą apleidusi savivaldybės administracijos vadovė, nei strateginiuose postuose likę klerkai.
Buvusi administracijos direktorė P. Prašmantienė rodo į juos, o šie – vienas į kitą arba kalba apie atminties trikdžius.
Tad atsakymo, kieno sprendimu ir nurodymu mokyklą rekonstruojantys rangovai dirbo daugiabučiame name, rasti nepavyko. Dokumentų lėšų skyrimui nėra, valdininkai prarado atmintį ir teigia neturintys laiko ieškoti popierių, kiek, iš kur ir kieno sąskaita pinigų paimta.
Dėkingos buvusiai valdžiai
Biržų kultūros centre visuomenei kalbėjęs V. Džėja sveikintina praktika vadina gyventojų gebėjimą tartis ir pirkti medžiagas bei paslaugas iš savivaldybės projektus vykdančių statybininkų. Panašiai, kaip tą buvo bandyta daryti ir Nemunėlio Radviliškyje. Apie tai buvo rašyta „Šiaurės rytuose“. Savivaldybės užsakytų rangovų darbus privačiose valdose tąsyk sustabdė netikėtas žurnalistų pasirodymas miestelyje.
Tačiau Papilyje žmonėms dar labiau pasisekė. P. Prašmantienės ir Regimanto Ramono vadovaujamos savivaldybės dėka aštuonių butų namo gyventojams nereikėjo mokėti nei už medžiagas, nei už šilumos trasos tiesimą, nei už rūsyje įrengtą modernų šilumos punktą.
Šią temą žiniasklaidai pasiūlė biržiečiai, sakydami, kad tai, kas padaryta rekonstruojant Papilio mokyklą, yra puikus pavyzdys, kaip po savivaldybės projektais galima „paslėpti“ įvairius darbus, kurių tikrosios kainos nežino niekas. Dėl to kenčia rekonstruojami objektai, nes jų vardu pinigai „išplaukia“ įvairiomis kryptimis.
Šiuo atveju paslauga buvo atlikta papiliečiams, gyvenantiems viename name su jau buvusia mokyklos direktore Ona Solovjova. Tą namą nuo seno šildė Papilio mokyklos katilinė, kurią 2006 metais europinės paramos ir savivaldybės lėšomis rekonstravo tuometinė UAB „Biržų melioracija“.
Štai tada esą vietoje senosios šilumos trasos ir buvo nutiesta nauja – nuo katilinės iki dviejų aukštų namo. Prie namo statybininkai nesustojo – rūsyje tiesė vamzdžius, įrengė modernų šilumos punktą.
Šią savaitę teko matyti monometrais ir kitais prietaisais apkabinėtą namo vamzdyną, momentinio pašildymo boilerį ir kitą įrangą.
„Mums mokėti nereikėjo“, – tvirtino buvusi direktorė Ona Solovjova. Tą patį sakė ir buvusi direktoriaus pavaduotoja Bernadeta Šulskienė. Anot šių moterų, joms ir kitiems namo gyventojams gerą darbą padarė savivaldybė, kuriai jos esančios labai dėkingos.
„Mes galėjome gauti kompensaciją ir įsirengti savo šildymo katilą, tačiau norėjome, kad mokykla ir toliau mus šildytų“, – dėstė moterys. Jų manymu, savivaldybė trasą nutiesė ir šildymo punktą name įrengė už tas lėšas, kurias pagal įstatymus namo gyventojai galėjo gauti kompensacijų pavidalu.
Tačiau pedagogės O. Solovjova ir B. Šulskienė sako, kad tuomet būtų reikėję statyti kaminą, rūpintis malkomis.
„Mūsų name beveik visi pensininkai mokytojai, mokykloje pasenę. Kas mums parūpintų malkų, kas jas atneštų ir ugnį kurtų?“ – liūdną pagyvenusių pedagogų realybę piešė papilietės.
„Mes labai aktyviai norėjome pasilikti prie mokyklos. Nuvažiavome į Švietimo skyrių, kalbėjome, prašėme. Ir savivaldybė mums padėjo. O dabar ar nenukentės už tokį gerą darbą?“ – viena per kitą sielojosi moterys.
Jos prisiminė, kad labai gera gyventi buvo anksčiau, kai mokėti už šilumą ir vandenį nereikėjo. Dabar gi šalčiausiu metų laiku dviejų kambarių buto šildymas apie 200 litų kainuojantis.
Projektas gimė, kai mokyklai vadovavo O. Solovjova
„2004 metais tapęs direktoriumi mokyklos rekonstrukcijos projektą jau radau parengtą“, – sako dabartinis Papilio pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Jankūnas. Rekonstrukcijos darbai vykę direktoriumi dirbant jam, tačiau, anot J. Jankūno, viskam „dirigavęs“ užsakovas – savivaldybė.
Direktorius patvirtino, kad nauja šilumos trasa į mokytojų namą nutiesta ir šilumos punktas įrengtas mokyklos rekonstrukcijos metu. Nors namo butai gyventojų buvo išpirkti, tačiau namas kažkodėl buvo laikytas mokyklos balanse.
Taip minėtas namas ir šilumos trasa „dailiai“ pateko į mokyklos pastato ir šilumos ūkio techninį rekonstrukcijos projektą.
Ne tik Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tikrintojai, bet ir lapė nebūtų sulojusi, kad mokyklos renovacijai skirto projekto lėšos gali būti „nutiestos“ į privačių būstų pastogę.
Kas vyko rekonstrukcijos metu, nenori kalbėti nei mokyklos direktorius, nei jo pavaduotojas Vilius Šleiva.
„Niekas manęs prie tų dalykų neprileido – viską diktavo savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius“, – sako J. Jankūnas.
Direktorius mena, kad projektu džiaugėsi ir rajono meras R. Ramonas. Atvažiavęs 2006-ųjų rudenį, jis kalbėjo apie 2 milijonų litų investiciją.
Mokyklos direktoriui buvę pasakyta, kad baigiantis renovacijai dar liko pinigų, už kuriuos rangovai pažadėjo remontuoti kabinetus. Suremontavo du – linoleumą paklojo, sienas užglaistė ir padažė. Apie šitų darbų kainą iš statybininkų išgirdęs direktorius kone šoko negavo.
„Tai būtų galima vadinti tikru pinigų plovimu“, – apie dviejų kabinetų remontą mano direktorius.
Prievolė ar priverstinis biznis?
Papilio mokyklos vadovas sako pritariantis minčiai, kad kalbos apie biudžetinių įstaigų lėšų taupymą yra tik kliedesiai.
„Šiuos dalykus reikėjo išspręsti rekonstrukcijos projekto metu, tačiau manęs niekas nenorėjo girdėti“, – sako direktorius J. Jankūnas apie prievolę ir toliau mokyklai atlikti šilumos tiekėjo funkciją.
Dabar mokyklos katilinėje kūrikai turi dirbti ir švenčių, ir poilsio dienomis. Net tuo metu, kai nėra minusinės temperatūros ir būtų galima pataupyti malkas bei lėšas, mokyklos katilinė privalo šildyti gyvenamąjį namą.
„Jūs galite uždaryti sklendę ir mokyklos nešildyti, taupyti lėšas“, – korespondentės akivaizdoje direktorių pamokė buvusi mokyklos vadovė.
„Mes galime uždaryti sklendę į jūsų namą“, – atšovė direktorius. Tačiau, pasak pavaduotojo ūkio reikalams V. Šleivos, sklendės į gyvenamąjį namą nėra – būstus šildyti mokykla privalo.
„Turime nuolat dirbti, katilus kūrenti, prižiūrėti, nes be priežiūros jie gali išlėkti į orą ir atsidurti gretimame Romo kieme“, – liūdnai juokauja V. Šleiva.
Mokyklos vadovai žino, kad namo šildymo klausimą buvo galima išspręsti taip, kaip tą padarė panašioje situacijoje atsidūrusios kitų rajonų biudžetinės įstaigos. Tačiau atskiros privačių butų namo šildymo sistemos įrengimą reikėję spręsti ne tokiu būdu, kaip padaryta.
Dabar mokykla kūrena pavasarį pirktas malkas, kurių netrukus pristigs. Kadangi pinigų nėra, malkas reikės pirkti šlapias, o jų degimą teks palaikyti elektrą ryjančiais ventiliatoriais.
Už 1 kwh šilumos ugdymo įstaiga iš gyventojų ima 15 centų mokestį, 2007 metų spalį patvirtintą savivaldybės tarybos. Gyventojai atsiskaito pagal faktinius šilumos skaitiklio parodymus proporcingai bendram naudingam plotui.
Priežiūros reikalauja ir daugiabučio namo šilumos punktas bei jame įrengta sistema.
Punktas atsirado, atmintis dingo
Šiluma – dalykas geras. Tačiau šį sykį domino gerumo kaina ir pinigų gavimo būdas.
Papilio mokyklos pastatų ir šilumos ūkio rekonstrukcijos projektui vadovavęs Biržų savivaldybės Vietinio ūko skyriaus vedėjas P. Januškevičius gali vardyti atliktus darbus ir žino, kad „Biržų melioracija“ jų atliko už 2,113 mln. litų. Tačiau vedėjas nieku gyvu nežino, kaip buvo įrengtas šilumos punktas ir kokiomis lėšomis apmokėtas rangovo triūsas.
„Užmuškit, neatsimenu. Ko nežinau, tai nežinau“, – tikina projekto vadovas. Vėliau sako prisiminęs, kad trasa buvo nutiesta, bet jau „į namo vidų tai tikrai nelįsta“. O kaip name atsirado šilumos punktas? P. Januškevičius to nežino. Tik užtikrina, kad pinigai, jei ir buvę mokėti, tai ne iš europinės paramos, bet iš savivaldybės dalies lėšų. Kokiu pagrindu mokėti pinigai už trasą į privačius butus, vedėjas net nenumano. Dokumentų neranda. Siūlo kreiptis į Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėją Zitą Marcinkevičiūtę.
Pastaroji kalba panašiai – jei už trasą mokėti pinigai, tai tik iš savivaldybės lėšų dalies. Kas priėmė sprendimą skirti pinigus daugiabučiam namui, neaišku. Trasą, anot jos, tiesti buvo galima – juk savivaldybė privalo atlikti aprūpinimo šiluma funkciją. Tačiau apie sprendimus dėl lėšų šaltinio Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja neprisimena – esantis per daug senas laikas. Apie šilumos punktą ji tikrai nieko negirdėjusi. Iš kur imtos lėšos, taip pat negali pasakyti.
„Tikrai ne iš projekto“, – tikina Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja. Daugiau pasakyti ji nieko negali. Apie kokį nors tarybos sprendimą tvarkyti namo šildymo sistemą ir tam nukreiptas galbūt projekto ar paskolos lėšas vedėja savo kalboje taip pat nemini.
„Kitaip ir negali būti, pinigai skirti tikrai savivaldybės tarybos sprendimu“, – tikina naujosios sąjūdžio bangos atstovė, miesto seniūnijoje dirbanti buvusi savivaldybės administracijos direktorė P. Prašmantienė.
Nuoširdumu pasižyminti moteris teigia galinti tik sufleruoti, kad pinigai Papilio mokytojų namui ir trasai galėję būti skirti iš savivaldybės daugiabučių namų rėmimo fondo.
Tačiau ir patyrusią specialistę atmintis „apgavo“. Minėto fondo lėšas administruojanti Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Ignatonienė sako, kad 2005 metų spalį sudaryto fondo lėšos 2006 metų birželį buvo skirtos tik dviem daugiabučių namų bendrijoms – Medeikių (Liepų g.) ir Biržų miesto (Vilniaus g.). Joms teko po 5 tūkst. 100 Lt. 2007 metais fondo lėšos Papilio namui taip pat nebuvo skirtos.
Gali būti, kad tam namui kas nors rašė specialią programą (kaip, tarkim, bažnyčios apšvietimui) ir rajono taryba sprendė, ar skirti pinigus. Tačiau toks sprendimas galėjo būti tik labai ypatingai užkoduotas, kad apie jį staiga visi „pamiršo“ ir nebežino, kur jį būtų galima rasti.
Iš kurios „kišenės“ savivaldybė mokėjo rangovui?
„Šiaurės rytai“ kantriai ieškojo atsakymo, kuo vadovaujantis buvo skirti pinigai šilumos trasai į privatų būstą ir šilumos punkto įrengimui. Tai būtų pagrindas atmesti įtarimus, kad naudotos mokyklos rekonstrukcijai skirtos lėšos. Tačiau atsakymo nerasta. Kaip ir žinios, kiek tai kainavo Biržų savivaldybei ar Europos Sąjungai.
Kai atsakymo nerado ir savivaldybės ryšių su visuomene specialisto funkcijas atliekantis mero patarėjas Eividas Šernas, teliko kreiptis į statybininkus.
„Taip, šilumos punktą tikrai įrengėme. Atrodo, kad su mumis atsiskaitė Biržų melioracija“, – sako projekto subrangovo – UAB „Biržų montuotojas“ – direktorius Petras Jankūnas.
Anot jo, punkto priėmimas buvęs įformintas atskiru aktu, ne „prie mokyklos rekonstrukcijos“. Ir pinigai esą buvę iš „kitos kišenės“.
„O kokia čia problema? Juk punktas ir šildymo trasa priklauso namui, šildomam iš tos pačios katilinės, tai mokyklai iš to tik biznis. Mokyklos direktorius čia niekuo dėtas – jis rado tvarką, kurios negalėjo pakeisti. O savivaldybė tam skyrė pinigėlių“, – apie atliktus darbus sako rangovo atstovas – buvusios UAB „Biržų melioracija“, o dabar „Biržų ranga“ statybos direktorius Stanislovas Mačiulskis.
Jis nežino, iš kur lėšos buvo nukreiptos, tačiau atmena, kad papildomai buvo skirta apie 300 tūkstančių litų. Iš jų ir aukščiau minėtos klasės (du kabinetai) buvę dažomos. Daugiau klasių mokykloje nesuremontuota.
Tiek žinių
Šiandien yra tiek žinių apie gerą darbą pagyvenusiems Papilio mokytojams. Darbas atliktas, tačiau darbų finansavimo šaltinis nežinomas. Nežinoma ir tikroji darbų kaina, nes priėmimo aktų pamatyti nepavyko.
Projekto vadovas P. Januškevičius rodė tik baltą lapelį be parašų – išpildomąją geodezinę nuotrauką. Joje, pasak vadovo, „su prietaisu užfiksuota esama trasos padėtis“. Šilumos punkto įrengimo prisiminti P. Januškevičiui taip ir nepavyko.
Atnaujinta trasa į mokytojų namą, pasak projekto vadovo, esanti mokyklos turtas. Nutiesta ir šilumos trasos atšaka iki apleisto bendrabučio, kuris tuoj sugrius. Rangovai, taip sakant, turėjo darbo. Tik P. Prašmantienės įkūnytas užsakovas (savivaldybė) visų popierių, pagal kuriuos mokėjo pinigus, neranda.
Tačiau liko „gerumas žmogui“. Gali būti, kad kažkas liko ir pinigus iš savivaldybės projekto kišenių kilnojantiems geradariams.
Kam, kas ir už kiek turėtų būti dėkingas?
Alfreda GUDIENĖ
