Mokykliniai autobusai, vežantys mokinius į mokyklą ar ekskursijas, daugeliui vairuotojų sukelia susierzinimą. Jie privalo važiuoti lėtai ir atsargiai, todėl vairuotojai stengiasi išvengti kelionės už tokios transporto priemonės ir bando kuo greičiau jas aplenkti. Tačiau nepaisant greičio apribojimų ir saugumo standartų kiekvienais metais girdime istorijas apie susidūrimus kelyje su mokykliniais autobusiukais. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai išskiria pavojingiausias situacijas vaikus vežantiems vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.
Prastos oro sąlygos ir vieškeliai
„Lietuvoje mokykliniai autobusiukai dažniausiai vežioja kaimiškose vietovėse gyvenančius vaikus į ir iš mokyklos. Neretai tai kelionės anksti ryte, kai dar būna sutemę, neasfaltuotais užmiesčio keliukais. Tokios eismo sąlygos sudėtingos net ir įprastoms transporto priemonėms, nekalbant apie mokyklinį transportą“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Anksti ryte ar pavakare kelyje sutikę mokyklinį transportą vairuotojai turėtų būti itin atidūs. Geriausia išeitis – būti kantriems ir sekti paskui, o ne bandyti aplenkti autobusiuką siaurame kelyje“.
Pasak A. Pilčico, dažniausios nepilnamečių patiriamos traumos avarijų metu yra kūno sumušimai, galvos smegenų sutrenkimai, galvos kaulų, kojų ir rankų lūžiai. Net jei vaikas išvengė didesnių traumų, tokios nelaimės atsiliepia visai šeimai – tėvams tai didžiulis stresas, o vaikai lieka ilgam įbauginti, sapnuoja košmarus.
Mėtymasis daiktais, traškučių valgymas ir kitas vairuotojų blaškymas
Mokinius vežantis transportas yra kelyje pavojingesnis nei kiti eismo dalyviai, nes bet kada gali padaryti staigų, nenumatytą manevrą. Tai gali nutikti dėl įvairiausių priežasčių: po transporto priemonės saloną pradėjusių vaikščioti mokinių, muštynių, triukšmo ar kito netinkamo mažųjų elgesio.
„Ilgų kelionių metu vaikams būna nuobodu, todėl jie prisigalvoja įvairiausių žaidimų, kurie blaško vairuotojų dėmesį – nuo krepšinio iki gaudynių ar tiesiog šūkavimo po autobusą. Vairuotoją toks elgesys gali išmušti iš vėžių ir priversti pasielgti neapgalvotai. Todėl važiuojant paskui tokį autobusiuką reiktų laikytis didesnio nei įprastai atstumo ir būti pasiruošus bet kada reaguoti“, – sako A. Pilčicas.
Nors už vaikus visišką atsakomybę prisiima vairuotojas, kartu važiuojantys mokytojai ir tėvai turėtų padėti prižiūrėti vaikus, kad šie sėdėtų savo vietose bei būtų prisisegę saugos diržus.
Daugiausiai sužalojimų – ne kelyje, o stotelėse
Vaikų elgesys išlipant ir įlipant į autobusą yra ne mažiau svarbus nei jų elgesys pačios kelionės metu. Tėvai turėtų reguliariai mokyti savo atžalas saugiai elgtis belaukiant atvažiuojančio autobuso: nestovėti arti gatvės, nebėgti prie autobuso jam atvažiuojant, o lipti tik jam sustojus, išlipus iškart paeiti į saugią vietą, nebėgti per gatvę pro autobuso priekį.
„Vaikus vežantys autobusiukai ne visada turi galimybę sustoti nuošaliose vietose arba šalia perėjos. Dažnai vaikai yra išleidžiami tiesiog arčiausiai namų. Patariame tėvams patiems ateiti pasitikti mokyklinukų, kad jiems vieniems nereiktų eiti per gatvę arba išmokyti vaikus elgtis labai atsargiai. Autobusiukų vairuotojams matomumas yra kur kas mažesnis nei paprastų automobilių. Todėl visada išlieka rizika, kad vairuotojas nepamatys staigiai per gatvę sugalvojusio eiti vaiko“, – teigia draudimo ekspertas.
Vairuotojai, važiuojantys paskui mokyklinį transportą ir pamatę, kad šis sustojo išlaipinti keleivių, turėtų taip pat nedelsiant sustoti ir palaukti, kol autobusiukas nuvažiuos. Vaikai, net ir išklausę tėvų pamokymų, gali pasielgti neprognozuojamai: išbėgti į gatvę pašaukti draugo ar pamatę šuniuką. Tokiu atveju net ir labiausiai patyrę vairuotojai gali nesuspėti sustabdyti automobilio ir sužeisti vaiką.
