„Mano dukra nesugeba išsėdėti per pamoką, ji vaikščioja, ignoruoja mokytojos prašymus, nedirba, nerašo, iš šalies atrodo, kad vaikas labai neišauklėtas. Kad tai yra hiperkatyvumas pasakė mūsų gydytoja neurologė, nes penkių metų mergaitei buvo diagnozuota lengvos formos epilepsija ir mes kasmet važiavome dėl to tartis. Kadangi mergaitė vietoj nesėdėjo, išėjo pro duris dar gydytojai nebaigus kalbėti, ji mums ir papasakojo, kad yra tokių hiperkatyvių vaikučių. Po to sekė lankymaisi pas psichiatrus, psichologus – aišku savo noru.
Aš į mokyklą veždavau įvairias rekomendacijas, kaip su tokiu vaiku dirbti, bet mokykla pasakė: „gal jūs galit pasiieškoti kitos mokyklos, nes mes negalime suteikti tai mergaitei nei psichologo, nieko“. Iš tikro toks vaikas į mokyklą atsineša krepšelį ir jam turi būti suteiktas ir psichologas“, – tv3.lt pasakoja Jolanta.
Bendraklasiai surinko parašus
Moteris pasakoja, kad jos mergaitės bendraklasių tėvai netgi surinko parašus, kad mergaitė būtų išmesta, tačiau Jolantai toks sprendimas atrodo ne tik žiaurus, bet ir teisiškai negalimas.
„Tik šiais metais gavau jėgų kovoti ir eiti iki galo, nes pasikalbėjau su švietimo skyriaus savivaldybėje vedėjumi ir vaiko teisių specialiste, tai dabar laukiu atsakymo iš jų, ar jie gali išmesti mano dukrą iš mokyklos“, – kalbėjo Jolanta.
Moteris sako, kad ji gyvena ne pačiame mieste, o priemiestyje ir vesti mergaitę į kitą mokyklą būtų tikras vargas. Pirmiausia, dabartinė mokykla yra nutolusi 500 metrų nuo Jolantos namų, o kita artimiausia mokykla – už 30 kilometrų.
„Visada stengiausi suprasti mokyklos ir tėvų poziciją, esu kalbėjusi su keliais tėvais. Vaikas yra sergantis, jai net paskirtas gydymas. Taip, gal jos elgesys ir trukdo kitiems moksleiviams, bet lygiai taip kaip sloguojančio mokinio nosės trukčiojimas kam nors trukdys. Kitiems tėvams yra įdiegta, kad mūsų dukra bloga, bet juk taip nėra. Taip, ją lengva išprovokuoti, ji labai emocionali, į ją užtenka negražiai pažiūrėti ir ji jau gali sureaguoti. Vaikams įdomu tokį vaiką erzinti, o mokyklos pozicija tokia, kad ji labai meluoja ir fantazuoja“, – kalbėjo mama.
Vienintelė dovanėlių negaus
Jolanta pasidalino ir paskutiniu incidentu mokykloje: vaikai traukė, kas kam dovanos kalėdines dovanėles, o jos mergaitė, kaip pasakoja mama, kažką ne taip pasakė auklėtojai. Ši dėl to nusprendė išimti mergaitės vardą iš bendros krūvos ir taip vienintelė Jolantos mergaitė liks be dovanėlės.
„Aklai stengiuosi netikėti, bet pasiskambinau dukros bendraklasės mamai ir ji patvirtino, kad mano vaiko vardas buvo išimtas. Paskutinėmis dienomis pas kai kurias mokytojas mano mergaitė išvis nebenori eiti dėl tos atmosferos, kuri tvyro pamokose. Nors pašalinti iš mokyklos jos tikrai negali, tačiau vaiko ekspertė pasakė, kad, kai yra toks užsisėdimas, nusistatymas prieš vaiką, gali būti, kad kitos išeities mes neturėsim – tik pakeisti mokyklą“, – kalbėjo Jolanta.
Su laiku išmoksta valdytis
Moteris sako „Facebooke“ bendraujanti su tėveliais, kurie taip pat turi hiperaktyvius vaikus, tad, jos nuomone, problemos visų panašios.
„Pas mus buvo nemaža problema keiksmažodžiai – mergaitė keikėsi per pamokas, tačiau visi tie žodeliai ir buvo parsinešti iš mokyklos. Mes namuose nesikeikiame, gyvename normalų gyvenimą, abu su vyru esame dirbantys. Na o aš dėl jos keiksmažodžių ir į teismą buvau iškviesta... Aš suprantu, kad tie keiksmažodžiai – tai įžeidimas ir aš suprantu, kad mokytojams yra sunkiau su tokiu vaiku, tačiau ką daryti mums, kur mums tą vaiką dėti?“ – kalbėjo mama. Ji nurodė, kad su laiku tokie vaikai išmoksta save valdyti, nors ir užaugę jie būna judresni, tik tą judrumą jie jau išmoksta nukreipti reikiama linkme.
„Na mes stengiamės, darome viską, ką galime, nuo rugpjūčio geriame vaistukus nuo hiperaktyvumo, lankomės pas psichologus. Tai skirtumą mes tikrai jaučiame, tačiau mokykloje atsimušame į uždarą sieną“, – sako Jolanta.
Su hiperkatyviais – tik geruoju
„Šiaurės licėjaus“ mokyklos sostinėje mokytoja Rasa Jurgelevičienė tv3.lt sakė, kad dirbant su hiperaktyviais vaikais, pirmiausia reikia ieškoti gerųjų tų vaikų savybių ir kalbėtis visai mokyklos bendruomenei.
„Turiu didžiulę patirtį su vaikais, dirbau kitoje mokykloje, kurioje tikrai buvo judresnių, gerokai aktyvesnių už kitus vaikų. Tačiau čia reaguoti tik gražiuoju, tokio vaiko išskirti iš klasės niekada nebuvau linkusi. Aišku, su tuo pačiu vaiku reikia kalbėtis, reikia mokyti bendravimo kultūros. Čia turi bendrauti visa bendruomenė: pats vaikas, tėvai, kiti tėvai, mokytojai.
Dabar dirbu tokioje mokykloje, kurioje yra mažos grupės, vaikų yra tik keturiolika ir labai ryškių hiperkatyvių vaikų mano klasėje nėra. Vaikai yra pakankamai ramūs, nors iškyla visokių bendravimo sunkumų. Tokiose situacijose stengiuosi pirmiausia kalbėtis su visais vaikais, su visa bendruomene, visa klase ir ieškoti iš to vaiko tik gerų savybių. Jei visi kiti vaikai ir mokytojas padės, tas vaikas galės keistis, ir į gerą pusę. Čia svarbu visų tėvų noras bendradarbiauti ir noras padėti. Jeigu į vaiko trukdymą pamokose bus reaguojama pykčiu, tas pyktis vaikui gali sukelti didžiulį stresą“, – pasakoja mokytoja.
Netinkamas auklėjimas
R. Jurgelevičienė sako, kad, kuomet vaikas iš hiperaktyvumo pradeda be perstojo belsti į stalą ar kitaip trukdyti pamoką, net patys vaikai į jį sureaguoja, sakydami „na jau baik, jau mums nejuokinga“. Be to, mokytoja pažymi, kad daug kas priklauso ir nuo auklėjimo namuose:
„Hiperkatyvus vaikas gali būti nepiktybiškas, bet būna ir piktybiškumų – čia gali lemti ir netinkamas auklėjimas namuose. Jeigu vaikui nenustatytos ribos namuose, jis elgiasi vienaip, klasėje jis irgi elgiasi lygiai taip pat. Jei vaikas turi piktybiškumo išraiškų, tai ateina iš aplinkos, kurioje jis gyvena“, – teigia mokytoja.
Sunkiausia pradinėse
Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja ekspertė, metų mokytojos premijos laureatė Stasė Riškienė tv3.lt nurodė, kad hiperaktyvių vaikų problema opiausia pradinėse ir 5-ose bei 6-ose klasėse, o vėliau jie tiesiog išmoksta patys geriau kontroliuoti arba slopinti savo elgesį. S. Riškienė sako, kad visada galima rasti būdų bei priemonių, kaip tokį vaiką paversti naudingu klasei ar bent jau nukreipti jo energiją kitur.
Labai svarbu – aiškios klasės taisyklės ir susitarimai, kad mokinys žinotų, koks elgesys nebus toleruojamas, kad nepradėtų piktybiškai trukdyti kitiems klasės draugams. Ne mažiau svarbu tinkamai skiriamos užduotys bei parenkamos priemonės. Hiperaktyviam vaikui, kuriam ypač sunku ilgą laiką sutelkti dėmesį į vieną dalyką, geriau seksis atlikti trumpesnes užduotis su aiškiomis bei nuosekliomis instrukcijomis. Tikslingas išmaniųjų technologijų taikymas gali daryti stebuklus: padėti nukreipti ar sutelkti mokinio dėmesį, ugdyti susikaupimo ir savikontrolės įgūdžius, fiksuoti mokinio elgesį, judesius ar net triukšmo lygį klasėje“, – tv3.lt nurodė S. Riškienė.
Vis dėlto mokytoja pažymi, kad svarbiausia tokiam vaikui – mokytojo dėmesys.
„Kartais užtenka tik akių kontakto – nuraminančio ar padrąsinančio – kad hiperaktyvus mokinukas sugrįžtų prie savo užduoties ir tęstų mokymosi veiklą“, – sakė S. Riškienė.
Galiojančios drausminės priemonės
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento laikinoji Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė tv3.lt nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė sulaukia prašymų iš tėvelių dėl vaikų turinčių sutrikimų pagelbėti spręsti vienokią ar kitokią problemą.
"Skyrius visuomet ieško priemonių, kokia pagalba reikalinga vaikui, mokyklai bei tėvams. Jeigu vaikas turi sutrikimų ir kokia pagalba reikalinga nustato Vilniaus miesto psichologinė-pedagoginė tarnyba. Be to, visuomet išduotose medicininėse pažymose būna nurodyta, kokie specialistai reikalingi, bei kita būtina pagalba ar pritaikymai. Mokyklos negrupuoja mokinių pagal lytį, rasę, tautiškumą, ligas ir pan., o pritaiko ugdymo procesą, vadovaujantis gautais dokumentais.
Vadovaujantis, Švietimo įstatymas numato, kad už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Mokyklos tarybos sprendimu mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, gali būti šalinamas iš mokyklos. Įstatyme paliekama perėjimo ir perkėlimo į kitą mokyklą galimybė", - atsakyme raštu nurodė D. Petkūnienė.
