Lietuvos premjerui žadant, kad bus patenkinti Lenkijos reikalavimai gauti apie trečdalį - mažiausiai 1000 megavatų - galios būsimoje naujoje atominėje elektrinėje (AE), šalies mokslininkai perspėja, kad Lietuvoje galima būtų statyti ne galingesnę kaip 1000 megavatų galios elektrinę. Be to, jie teigia, kad tai labai rizikingas projektas, rašo „Lietuvos žinios“.
Statant naują atominę elektrinę dalyvausiančios bendrovės "Lietuvos energija" valdybos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas mano, kad Lietuvai būtina rinktis reaktorių, kurio galia neviršytų 1000 megavatų.
"Labai didelio energetinio bloko rezervavimas padidins energetinės sistemos išlaidas ir energijos savikainą. Todėl būtina rinktis tokį reaktorių, kurio galia neviršytų 1000 megavatų. Geriau būtų dar mažesnis, tačiau tokio nėra, išskyrus kanadietišką "Candu", kuris dėl įvairių priežasčių nerekomenduotinas", - teigė J.Vilemas.
Pasak jo, naujos atominės elektrinės statybai reikia ruoštis daug atsakingiau nei iki šiol, tiksliau prognozuojant visas išlaidas ir atidžiau pasirenkant statybos darbų pradžios laiką.
"Visi šio labai brangaus ir rizikingo projekto partneriai turėtų būti suinteresuoti turėti kuo tikslesnę informaciją apie svarbiausius statybos ir būsimos eksploatacijos ekonominius aspektus. Šiuo metu situacija pasaulyje nėra tiek aiški, kad būtų galima garantuoti projekto sėkmę", - mokslininką cituoja „Lietuvos žinios“.
Pasak jo, iki 2015 metų Lietuva tikrai turės bent vieną galingą jungtį su Šiaurės šalimis arba Lenkija ir, apkraudama visas turimas šilumines elektrines, galės patenkinti elektros poreikius bent iki 2020 metų.
J.Vilemo skaičiavimais, vieno atominio reaktoriaus kaina viršija 3 mlrd. eurų, o nuo sprendimo priėmimo iki jo veiklos pradžios paprastai praeina ne mažiau kaip 10 metų.
Anot mokslininko, užsitęsus pasaulio branduolinės energetikos nuosmukiui, realus jos atgimimas prasidės gerokai po 2010 metų.
Pasaulyje sparčiai brangstant uranui, naftai ir dujoms, augant energetikos įrenginių gamybos ir statybos kainoms, nepalankiai Lietuvos atžvilgiu keičiantis Rusijos energetikos politikai, J.Vilemas pripažįsta, kad geresnis sprendimas būtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą bent 15-20 metų: "Tačiau atrodo, neįmanoma įveikti su tuo susijusių politinių kliūčių".
Pasaulyje šiuo metu dar neeksploatuojama nė viena atominė elektrinė, kurios statyba pradėta po 2004 metų, todėl, anot J.Vilemo, nėra patikimos informacijos apie tikrąją tokio objekto statybos kainą.
"Dabar aišku, kad artimiausiu metu pradedamų statyti AE vieno instaliuoto kilovato kaina gerokai viršys 2000 eurų. Tik prasidėjus masinei naujų AE statybai galima tikėtis, kad jų kainos sumažės", - teigė J.Vilemas.
Jo nuomone, Šiaurės šalyse po 2010 metų elektros galios perteklius bus gerokai didesnis nei Baltijos valstybių maksimalus importo poreikis. Be to, Rusija ir Ukraina gali siūlyti pigesnę energiją Baltijos šalių vartotojams, o Vakarų Europos šalyse, ypač Vokietijoje, pradėjus aktyviai statyti naujas elektrines, tikrai nebebus elektros deficito.
"Todėl kol bus grąžinamos paskolos ir naujos AE gamybos savikaina bus didelė, reikia rasti Baltijos valstybių rinkos apsaugos būdus, tačiau tai padaryti būnant Europos Sąjungoje labai sunku, išskyrus apsisaugojimą nuo pigesnės energijos iš Rusijos", - teigė akademikas J.Vilemas.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, kokio galingumo galėtų būti nauja atominė jėgainė, bus aišku kitų metų rudenį, atlikus poveikio aplinkai tyrimą. Tačiau premjeras G.Kirkilas yra sakęs, kad norint Lenkijai garantuoti iki 1200 megavatų galios, naujos elektrinės galia turėtų būti daugiau nei 3000 megavatų.
