Ketvirtadienį Seime Vyriausybės sudaryta darbo grupė pristatė ne atnaujintą Energetikos strategiją, bet pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių.
Opozicija pasigedo strategijos
Posėdžio pradžioje tvirtinant darbotvarkę kilo diskusija, ar nereikėtų šio klausimo išbraukti iš darbotvarkės.
,,Mes neturime šiandien strategijos pasiūlymų. Mes turime energetikos strategijos krypčių pasiūlymus”, - sakė liberalas Eligijus Masiulis. Jis teigė, kad tokiu atveju rytinis Seimo posėdis taptų moksline konferencija ir siūlė išbraukti klausimą iš darbotvarkės.
A.Kubilius pageidavo, kad ,,šioje diskusijoje bent suvoktume, koks toliau darbo turinys”, nes Vyriausybė anot jo, tai stato, tai nestato atominę elektrinę. Tuo metu socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad pristačius energetikos strategijos kryptis bus galima dirbti toliau. Galiausiai parlamentarai balsuodami nusprendė, kad energetikos strategijos kryptys Seimo posėdyje vis dėlto bus pristatytos.
VAE 5-6 mlrd. brangesnė už nebranduolinį scenarijų
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, priminęs, kad analizė atlikta po to, kai pernai rudenį buvo surengtas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE), sakė, kad darbo grupė analizavo Lietuvos energetikos plėtros galimybes su nauja atomine jėgaine ir be jos.
Anot jo, ankstesnė vyriausybė buvo pateikusi savo vertinimus, tačiau visuomenei nebuvo žinoma, kuo buvo pagrįsti skaičiavimai. Pristatydamas Lietuvos energetikų parengtą studija premjeras sakė:
,,Privalome įvertinti visas aplinkybes, kad tokia jėgainė būtų konkurencinga ir atsiperkanti. (…) VAE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius projekto rodiklius ir įvykdžius papildomas sąlygas”.
Dr. Arvydas Galinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, pristatydamas darbo grupės studiją sakė, kad šiuo metu dauguma Lietuvos elektrinių yra pasenusios ir negali gaminti elektros energijos tokia kaina, kokia galime jos nusipirkti.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos apsirūpinimo energija galimybės buvo vertinamos atsižvelgiant į perspektyvinius elektros energijos poreikius iki 2050 metų. taip pat buvo įvertinti ir šilumos energijos poreikiai atsižvelgiant į galimus pastatų renovacijos tempus.
A. Galinis aiškino, kad taip pat buvo įvertinos perspektyvinės elektros energijos kainos ,,Nord Pool spot“ rinkoje ir už kiek galėtume ją pirkti ar parduoti, jei turėtume perteklių.
,,Buvo papildomai įvertinos išlaidos infrastruktūros plėtrai, o taip pat prijungti elektrinę prie elektros tinklų“, - sakė A. Galinis, kalbėdamas apie VAE projektą. Jo teigimu, įvertinus įvairius galimus scenarijus, VAE Lietuvos energijos savikaina ,,Nord pool Spot“ rinkos kainą galėtų viršyti nuo kelių iki keliolikos centų (10-18) už kilovatvalandę.
A. Galinis sakė, kad buvo analizuojami tiek scenarijus su VAE (branduolinis scenarijus) ir be VAE (nebranduolinis scenarijus). Pastaruoju atveju, jeigu nebūtų galima įsigyti pakankamai pigios energijos rinkoje, būtų naudojama vietinių elektrinių gaminama elektra.
,,Būtų galima lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir adaptuoti savo energetikos sistemą prie besikeičiančių sąlygų’, - sakė mokslininkas.
Jo teigimu, VAE statybos atveju reikėtų panašių investicijų, kokių reikėtų, jeigu nebranduolinis scenarijus klostytųsi nepalankiai, o esant palankioms sąlygoms ,,lankstus nebranduolinis scenarijus kainuotų apie 5-6 mlrd. litų mažiau negu branduolinis scenarijus”, - sakė A. Galinis.
,,Siekiant energetinio saugumo, - sakė profesorius, - VAE, nors ir būdama viena iš patrauklių alternatyvų padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, turėtų būti subsidijuojama“.
Tuo metu nebranduolinis scenarijus, A. Galinio teigimu, užtikrintų didesnį konkurencingumą visoms Lietuvos įmonėms.
Jis sakė, kad sprendžiant apie VAE statybos tikslingumą, reikia įvertinti ir avarijų, neplaninių prastovų dėl rinkos svyravimų ir kitų aspektų.
Kalbėdamas apie šalies energetinį saugumą prof. habil. dr. Juozas Augutis, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, aiškino, kad galimi keli scenarijai – atominės elektrinės scenarijus ir kitų energijos šaltinių plėtros scenarijus: biokuro jėgainių statymas ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, senstančių Lietuvos elektrinės blokų keitimas moderniais kombinuoto ciklo blokais, suskystintų dujų terminalo teikiamų galimybių panaudojimas.
Seimo nariams mokslininkas sakė, kad energetinis saugumas vertintinas atsižvelgiant ir į kainos svyravimus, ir į kitus veiksnius. Jis atkreipė dėmesį, kad laikui bėgant tektų uždaryti Lietuvos elektrinės blokus, kiltų kaina už taršą.
Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, renkantis, kokia kryptimi turėtų būti plėtojama Lietuvos energetika, turėtų būti atsižvelgiama, kokiu atveju kaštai bus mažiausi, tačiau šiuo metu esą negalima galutinai įvertinti VAE projekto įtakos.
Jis pabrėžė, kad VAE projektas gali būti plėtojamas kartu su strateginiais partneriais ir užtikrinant žemiausius kaštus bei gaminamos elektros energijos konkurencingumą, minėjo siūlymą visoms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą ir kitus jau anksčiau šią savaitę paviešintus siūlymus.
