Esant dideliame aukštyje, net ir įgudusio alpinisto gebėjimai laisvai judėti išnyksta. Tačiau to priežastys slypi ne raumenyse, o smegenyse. Esant sąlygoms, kai deguonies tankis ore yra mažesnis, smegenys blokuoja judėjimo sugebėjimus tam, kad apsaugotų žmogų nuo potencialiai pavojingo įsitempimo.
Raumenų nuovargio dideliame aukštyje priežastys tapo dažnų diskusijų objektu, rašo newscientist.com. Kai kurie mokslininkai pabrėžia fizinių pokyčių svarbą, tokių kaip pieno rūgšties susikaupimas. Kita dalis tyrėjų linkę grįžti prie teorijos, teigiančios, jog dėl tokio nuovargio atsakingi ne kas kita, bet smegenys – centrinis žmogaus kūno valdantis organas.
Emma Ross su savo kolegomis iš Braitono universiteto atliko tyrimą. Ji paprašė 11 vyrų atlikti tiesiamojo raumens pratimus, kvėpuojant normaliame ore, kuriame yra 21 proc. deguonies, taip pat 16 proc., 13 proc. ir 10 proc. deguonies turinčiame ore. Taip buvo sukurtos švelnios, vidutinės ir smargios hipoksijos (deguonies trūkumo) sąlygos. Mažėjo deguonies tankiui ore, kartu smuko ir savanorių fizinės jėgos.
Siekdama įvertinti smegenų vaidmenį raumenų nuovargio procese, tyrėjų grupė pakartojo eksperimentą naudojant neinvazinį smegenų žievės stimuliatorių.
Lyginant duomenis, gautus be smegenų stimuliavimo ir jam esant, paaiškėjo, jog smegenys neabejotinai prisideda prie raumenų nuovargio. Normaliomis oro sąlygomis 18 proc., vidutinės hipoksijos sąlygomis – 25 proc. ir net 54 proc. stiprios hipoksijos atveju.
Tyrimas galėtų būti naudingas alpinistams, siekiantiems suplanuoti aklimatizacijos strategijas. Geresnis supratimas priežasčių, kurios sukelia nuovargį, taip pat pagelbėtų žmonėms, kenčiantiems nuo per žemo kraujo spaudimo, sukelto chroniško plaučių ar širdies nepakankamumo.
Šis tyrimas „padeda geriau suvokti smegenų vaidmenį aukštyje menkstant judėjimo gebėjimams", – teigia Markusas Amannas, Jutos universiteto profesorius.
