1908 metų birželio 30-osios rytmetį virš Sibiro, Tunguskos apylinkėse, įvyko sprogimas, prilygęs vandenilinės bombos sprogimui.
Tačiau tokio galingumo bombos prieš 104 metus neegzistavo. Mokslininkai dešimtmečius diskutavo, kas galėjo sukelti Tunguskos sprogimą.
Pagal vieną hipotezių, tai galėjo būti ledo kometa (kuri sprogimo metu virto garais), pagal kitą – kosminis bolidas, asteroidas ar meteoritas, sprogęs ore dar prieš susidurdamas su Žeme. Sąmokslo teorijų mėgėjai net tikino, jog virš Sibiro taigos galėjo avariją patirti ateivių erdvėlaivis. Kadangi iki šiol jokių fragmentų rasta nebuvo, tad koks tiksliai dangaus kūnas ten sprogo, tebediskutuojama.
Tačiau dabar italų geologai iš Bolonijos universiteto skelbia atradę įrodymų, jog Tunguskos katastrofą vis dėlto sukėlė meteoritas. Tie įrodymai – paties meteorito liekanos prie Čeko ežero ir po juo.
Už maždaug 8 kilometrų į šiaurės vakarus nuo numanomo Tunguskos sprogimo epicentro tyvuliuojantis ežeras, anot mokslininkų, yra ne kas kita, o po sprogimo likęs krateris.
Seisminės ir magnetinės analizės duomenys nurodė ežero centre, maždaug 9 metrų gylyje po ežero dugnu, slūgsant magnetinę anomaliją – tokiame gylyje palaidotą uolingą objektą, kuris ir galėjo išmušti Čeko ežero kraterį.
Tyrėjai mano, jog kosminis kūnas sprogo 5–10 kilometrų aukštyje atmosferoje, atpalaiduodamas 10–15 megatonų energijos. Sprogimas išguldė beveik 1,5 tūkstančio kvadratinių kilometrų taigos – jo pėdsakų aptikta už šimtų kilometrų nuo numanomo sprogimo epicentro. Po sprogimo Žemės rutulio paviršiumi dusyk nuvilnijo smūgio banga.
