Elektronų judėjimo laidininke tyrimai yra esminis dalykas tobulinant elektroninius ir elektromechaninius įrenginius. Daugeliu atvejų viską lemia elektromagnetinis laukas, kurį veikiantys dėsniai labai panašūs į šviesos sklidimo dėsnius. Šiuolaikinės kompozitinės medžiagos leidžia pasiekti optinio „nematomumo“ efektą, kai šviesos spinduliai tarsi apgaubia daiktą už jo vėl atstatydami pradinę savo kryptį. Šis faktas įkvėpė Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkus: jie pabandė padaryti tą patį, tik jau su elektronais.
„EE Times“ praneša apie MIT specialistų darbą, kuris ateityje galėtų tapti naujos kartos skaičiavimo įrenginių pagrindu. Mokslininkai teigia, jog sukūrė nanodalelę, kurios branduolio vaidmenį atlieka viena elektrai laidi medžiaga, o apvalkalu – kita.
Atlikti tyrimai parodė, jog tokią dalelę elektronai „skrodžia“ be nukrypimų, tiksliau – su nukrypimais, tačiau jie vienas kitą kompensuoja. Tokiu būdu elektronas, sklisdamas per minėtą dalelę, toliau tęsia savo judėjimą iš anksto numatyta trajektorija, tarsi jo kelyje nebūtų jokių kliūčių.
Taigi galima sakyti, kad pastaroji dalelė yra elektronams „permatoma“. Laidininkas, sudarytas iš panašių dalelių, pasižymės itin dideliu laidumu esant žemoms temperatūroms – tai bruožas, kuris labai retai sutinkamas vienoje medžiagoje. Be to, mokslininkų teigimu, pastaroji technologija vėliau gali būti panaudota kuriant naujos kartos jungiklius, naudojamus mikroelektronikoje. Dabar MIT specialistai pluša įterpinėdami minėtas daleles puslaidininkiuose, taip pat eksperimentuoja su įvairiomis medžiagų kombinacijomis. Tyrimus finansuoja JAV Energetikos ministerija. O tuo metu Lietuvoje Energetikos ministerija jau seniai turi sukūrusi elektronams „permatomą“ mokslininkų rėmimo biudžetą...
