„Pagrindui naudojame tekstūruotus žirnių baltymus tam, kad mūsų mėsos analogas turėtų patrauklią struktūrą, kepant neištižtų, o kandant primintų mėsos raumenį.“
O patrauklesnę patiekalo spalvą išgauna liofilizuotų daržovių milteliais:
„Pavyzdžiui, burokėliais ir mangais.“
Tada eilė ir egzotiškiausiam ingredientui – juodųjų plokščiamusių lervoms.
Jos čia specialiai apdorotos – sušaldytos itin žemoje temperatūroje ir sudžiovintos. Šį kartą lervos beriamos nesmulkintos, nors įprastai naudojamos sutrintos iki miltų. Tad dar šiek tiek vandens ir gimsta mėsos pakaitalo masė su pikantiškais priedais.
Juodųjų plokščiamusių lervų ferma – šios lervos padeda utilizuoti įvairias maisto atliekas, tad tvarumo idėjų vedini jas auginti ryžtasi vis daugiau verslininkų. Tik štai jų knibždėlynas daugeliui kelia labai nemalonius pojūčius ar net šleikštulį. Mokslininkai sako, nors vaizdas ir nemalonus, vabzdžių lervose daug naudingų baltymų ir riebalų.
„Yra be galo sveikatai naudingi ir palankūs, juolab, kad jų sudėtis: baltymai, riebalai, riebalų rūgščių sudėtis yra unikali ir labai artima žmogaus organizmui. Riebalų frakcijoje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mums be galo naudingos žmogaus organizmui, baltymuose rasime visas amino rūgštis, kurios svarbios, kaip statybinė medžiaga mūsų gyvensenai“, – tikina KTU Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.
O su šiais pikantiškais priedais pagaminti produktai ne tik vertingesni, bet ir išsilaiko ilgiau.
„Baltyminė masė, kuri įprastai sumalama iki miltelių, turi kiek specifinį skonį, bet jau atrodo įprastai ir patraukliai. Ir tada yra riebalų frakcija, kurią itin plačiai tyrinėjome ir nustatėme, kad ji turi ir antibakterinį aktyvumą, tai reiškia yra natūralus konservantas, leidžiantis produktus išlaikyti ilgiau šviežius“, – kalba KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai nustatė, kad gaminiams vertės suteikti užtenka net ir labai nedidelio kiekio šių lervų, kurių specifinio skonio žmogus ragaudamas nepajaučia. Jei nežinotų, net neįtartų, kokių netikėtų priedų yra maiste.
„Mėsos analogo matricoje maksimalus nejaučiamas skonio kiekis, apie 5 procentus baltymų, tai toks kiekis, kuris jau praturtina produktą, tačiau vartotojui didelio skonio pokyčio nesukelia, tai reiškia nesukelia ir pasipriešinimo“, – teigia A. Zabulionienė.
Mokslininkai sako, kad šie mūsų gomuriui dar neįprasti užkandžiai dar tik atranda vietą žmonių maisto racione.
„Sąmoningas pilietis iš smalsumo pradžioje, o po to supratęs, kad produktas yra ne tik įdomus, bet ir skanus, išdrįs naudoti savo kasdienėje mityboje tokius produktus“, – sako A. Šalaševičienė.
Ir nors valgomųjų vabzdžių produkcija Lietuvoje dar naujovė, pasaulyje ji labiau populiarėja. Vabzdžių lervos taip pat naudojamos kaip itin baltymingas pašarams gyvūnams ir lesalas paukščiams.
