Mokslininkai jau kuris laikas sutaria, kad klimato pokyčiai veikia mūsų planetą: sukelia ledynų tirpimą, atogrąžų miškų nykimą, skatina potvynius bei sausras.
Kaip skelbia „The Guardian“, dabar mokslininkai sudarė regionų, kuriuos klimato kaita veikia labiausiai, sąrašą. Jų teigimu, dar iki šio šimtmečio pabaigos šiems regionams gresia tikros katastrofos, o gal net ir išnykimas. Identifikuoti 9 regionai, kuriems kyla pats didžiausias pavojus, ir nustatytas slenkstis, kurį peržengus katastrofiškų pasekmių išvengti jau nebepavyks. Tuo pačiu tai yra ir raginamas tarptautinei bendruomenei nedelsiant imtis veiksmų ir siekti užkirsti kelią klimato pokyčių nešamiems neigiamiems padariniams.
Mokslininkai perspėja, kad šiuo metu jau gali būti per vėlu išgelbėti Arkties vandenyno ledynus bei Grenlandiją dengiančią ledo paklotę. Šie ledynai, mokslininkų teigimu, ištirps jau artimiausiu metu. Kai kuriais skaičiavimais už ketvirčio amžiaus Arkties vandenyne vasaromis ledo gali jau ir nebebūti.
Kitas regionas, kuriam kylantis pavojus turi būti sprendžiamas nedelsiant, yra Amazonės atogrąžų miškai. Sumažėjęs lietaus kritulių kiekis netrukus įtakos tai, kad ims nykti kai kurios medžių rūšys.
Tyrimą atliko tokių prestižinių tyrimų įstaigų kaip Didžiosios Britanijos Nacionalinės mokslų akademijos, Potsdamo Klimato įtakos tyrimų instituto, Oksfordo universiteto mokslininkai. Tyrime dalyvavo 52 aplinkosaugos ekspertai bei 36 klimato tyrinėtojai.
Praėjusiai metais Jungtinių Tautų klimato pokyčių ekspertai pareiškė, kad šimtmečio pabaigoje vidutinė temperatūra gali pakilti vidutiniškai 6,4 laipsnių pagal Celsijų. Toks temperatūros augimas lemtų tai, kad labiausiai pažeidžiamuose regionuose imtų trūkti būtiniausių maisto produktų bei vandens. Tad dalis žmonių būtų priversti palikti iki tol gyventas vietas. Didelė grėsmė kiltų ir tų regionų ekosistemai.
Mokslininkų teigimu Arkties vandenyne esantys ledynai neišvengiamai ištirps, jei vidutinė temperatūra lyginant su šio amžiaus pradžia padidės nuo 0,5 iki 2 laipsnių pagal Celsijų. Kai kurių mokslininkų apskaičiavimais, ši riba jau yra peržengta. Egzistuoja didesnė nei 50 proc. tikimybė, kad Grenlandiją dengianti ledo paklotė ims nesustabdomai tirpti. Tiesa, kad ledas ištirptų visiškai, gali prireikti ir vieno ar kelių šimtmečių.
Jei vidutinė temperatūra per šį šimtmetį pakils nuo 3 iki 5 laipsnių pagal Celsijų, tai kritulių skaičius Amazonės atogrąžų miškuose sumažės 30 proc. Dėl to prasitęstų sausros sezonas. Didelę įtaką klimato pokyčiai turės ir Afrikos žemynui, Indijai, kurią paeiliui gali niokoti milžiniški potvyniai bei sausros.
Antarkties vandenyne ledo tirpimas gali tapti nestabdomas, jei vidutinė temperatūra pakils bent 5 laipsniais pagal Celsijų. Dėl to per 300 metų jūros lygis pakiltų net 5 metrais.
Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir toliau bus nekontroliuojamas, iki 2050 metų vidutinė temperatūra išaugs mažiausiai 2 laipsniais Celsijaus.
Labiausiai tikėtina, kad vidutinės temperatūra per šį šimtmetį pakils 4 laipsniais pagal Celsijų ir dėl to Afriką užklups dar didesnės sausros, o derliai sumažėtų vidutiniškai 15-35 proc. Globaliai derliai sumažėtų maždaug dešimtadaliu.
Pasaulis vandenynų lygis pakiltų 59 centimetrai, o tai skaudžiausiai paliestų tokias valstybes kaip Bangladešas ar Vietnamas bei tokius pakrantėse esančius miestus kai Niujorkas, Londonas, Tokijas ar Karačis. Europos Alpės, klimatui atšilus 4 laipsniais, netektų 80 proc. ledyno.
