Ištyrę į į drakoną panašaus padaro liekanas, įskaitant suakmenėjusią odą ir jos kaulines plokšteles, mokslininkai padarė išvadą, kad jis priklauso nodozaurinių šeimai, ir pavadino šią rūšį Borealopelta markmitchelli. Rūšies pavadinimas susijęs su muziejaus techniniu darbuotoju Marku Mitchellu (Marku Mičelu), sugaišusiu daugiau kaip 7 tūkst. valandų, kad kruopščiai nuvalytų fosiliją nuo ją gaubusių uolienų.
Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Current Biology“, šis gyvūnas apibūdinamas kaip „geriausiai išlikęs kada nors surastas šarvuotasis dinozauras – ir vienas geriausiai išsilaikiusių dinozaurų pavyzdžių pasaulyje“.
5,5 metrų ilgio roplio liekanos buvo rastos 2011 metais. Jas pastebėjo kasyklos mašinos operatorius Shawnas Funkas (Šonas Fankas), dirbęs bendrovės „Suncor Energy“ bitumingųjų skalūnų karjere „Millenium“ Albertos provincijoje.
Šis dinozauras tikriausiai svėrė daugiau kaip 1,3 tonos. Minimas individas išliko ne visas – tik jo kūno dalis nuo snukio iki dubens.
Albertos radinys išsiskiria iš daugumos kitų dinozaurų fosilijų, paprastai sudarytų iš suakmenėjusių kaulų ir jų nuolaužų. Išliko šio gyvūno trimatė struktūra ir iš kaulinių plokštelių sudaryta kūno danga.
„Jeigu truputį prisimerktumėt, beveik galėtumėt patikėti, kad jis miega“, – sakė studijos pagrindinis autorius Calebas Brownas (Kalebas Braunas), dirbantis Karališkajame Tyrrello (Tairelo) muziejuje, kur eksponuojamos Borealopelta liekanos.
„Jis pateks į istoriją kaip vienas gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių dinozaurų pavyzdžių – dinozaurų Mona Liza“, – teigė tyrėjas.
Prisitaikęs išgyventi
Ištyrę dinozauro odą mokslininkai padarė išvadą, kad šiam augalėdžiui, nors ir pasidengusiam kauliniais šarvais bei panašiam į žingsniuojantį tanką, mėsėdžiai dinozaurai tikriausiai keldavo didelį pavojų.
Nustatyta, kad jiems būdinga dabartiniams gyvūnams įprasta kūno spalvos ypatybė, jog kūno viršus būna tamsesnis, o apačia – šviesesnė.
Tyrėjai išanalizavo dinozauro odos plokštelių organinių medžiagų sudėtį, atskleidusią, kaip buvo pasiskirstę pigmentai. Ši analizė rodo, kad dinozauras buvo rausvai rudos spalvos ir kad jo nugara buvo tamsesnė.
Tikėtina, kad ši ypatybė leisdavo jam susilieti aplinka artinantis stambesniam grobuoniui, sako mokslininkai.
Dauguma dabartinių gyvūnų, pasižyminčių šia maskuote – pavyzdžiui, elniai, zebrai arba šarvuočiai – yra daug labiau pažeidžiami ir lengviau sumedžiojami negu šis šarvuotasis dinozauras. Taigi, nodozaurų gyvenamojoje aplinkoje tikriausiai būta itin grėsmingų padarų.
„Faktas, kad šie masyvūs, itin šarvuoti dinozaurai buvo aktyviai medžiojami, rodo, kokių grėsmingų plėšriųjų dinozaurų tikriausiai gyventa kreidos periodu“, – aiškino C.Brownas.
Mokslininkai toliau ieško užuominų apie šių dinozaurų gyvenimo ypatybes ir tiria skrandyje išlikusius jo paskutinio ėdesio liekučius.
Tyrėjų nuomone, šis gyvūnas nugaišo ir įkrito į upę, buvo nuneštas į jūrą ir liko gulėti dugne pilvu aukštyn, kur jį užklojo nuosėdos.
Tuo metu klimatas Albertoje buvo šiltas, panašus į dabartinės Floridos. Didelė dalis dabartinės provincijos teritorijos kreidos periodu buvo užlieta vandenyno.
Dinozauro fosilijos visuomenei buvo pristatytos gegužę, bet tuo metu naujoji rūšis dar neturėjo oficialaus pavadinimo.
