„Hepatitas pražudo daugiau žmonių nei ŽIV, maliarija ir tuberkuliozė. Tokia liūdna padėtis susiklostė, nes kova su hepatitu niekada nebuvo išsivysčiusių šalių politinis prioritetas ir nėra tokių projektų kokios nors globalios finansavimo sistemos“, – šį atradimą pakomentavo Pasaulinio kovos su hepatitu aljanso prezidentas Charlesas Gore'as.
PSO ir kitos sveikatos apsaugos tarnybos kasmet žurnale Lancet skelbia ataskaitas, rodančias, kokios ligos ir sveikatos problemos neramina žmoniją ir kiek metų jos sutrumpina gyvenimą. Ataskaitomis remdamiesi, veikia politiniai JTO organai ir atskirų šalių sveikatos priežiūros institucijos. Šiais metais akcentuojamos ne paties žmogaus organizmo problemų ar blogų gyvenimo sąlygų sukeltos ligos, o virusinės, bakterinės ir parazitinės infekcijos.
Jų kitimo per pastaruosius 40 metų vaizdą mokslininkai surinko ir išanalizavo, naudodami 147 pasaulio šalių medicininius archyvus. Infekcijos viduriniškai sukelia ~19,4% mirčių, įvykusių per tuos metus смертей, ir bendras jų skaičius pamažu auga.
Mokslininkai sieja tai su sveikatos apsaugos standartų prastėjimu ir staigiu gyventojų gausėjimu besivystančiose šalyse.
Kai kurių mokslininkų nuostanai, pirmą vietą užėmė virusinis hepatitas – pastaraisiais metais jis nusinešė 1,34 milijonų žmonių gyvybes. Mirties preižastimi būdavo ne tik pati liga, bet ir su ja susijusi cirozė, kepenų vėžys ir kitos komplikacijos. Mirčių sąraše antrąją vietą užėmė tuberkuliozė (1,2 mln mirčių), trečią – ŽIV, nužudžiusi maždaug milijoną, o ketvierą – maliarija (719 tūkstančių aukų).
Medikai pažymi, kad šie skaičiai – gan kuklūs vertinimai: pakankamai patikimą mirtingumo informaciją pateikia vos 25 šalys. Tikrasis ŽIV, hepatito ir kitų ligų aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Hepatitas pavojingas tuo, kad jo sukeliamų mirčių skaičius ne mažėja, kaip ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos atveju, išaugo 22%.
Be finansavimo trūkumo ir hepatito vakcinos bei vaistų brangumo, viena iš priežasčių yra tai, kad dauguma žmonių neįtaria, kad yra užsikrėtę šiuo virusu. Dabartiniais duomenimis, vos 5% išsivysčiusių ir besivystančių šalių gyventojų žino apie savo ligą ir gydosi medicinos įstaigose.
Įdomu, kad „populiariausiu“, tačiau ne pavojingiausiu ligos sukėlėju tapo Zika virusas – nuo jo mirė du žmonės 2015 metais ir 19 – 2016 metais. Mokslininkai prognozuoja, kad tendencija išliks, Zika virusas vargu ar ims kelti rimtesnę grėsmę, tad mokslininkai turės laiko sukurti vakciną nuo jo.
