JAV psichologai teigia išsiaiškinę, kodėl prireikus taip sunku prisiminti geriausius girdėtus anekdotus, rašo „Times“.
„Tai, dėl ko anekdotas būna juokingas, paprastai tampa didžiausia jo įsiminimo kliūtimi“, - teigia Merilendo universiteto (JAV) psichologijos profesorius Robertas Provine‘as. Pasak jo, paprasčiausias tokio reiškinio pavyzdys – prašymas įsiminti nurodytą gėlų sąrašą, kuriame minimos rožės, neužmirštuolės, gvazdikai, petunijos ir plyta. „Tai netikėta, todėl veikiausiai įsiminsite „plytą“, o ne teisingą nurodytų gėlių sąrašą“, - pastebi mokslininkas.
Gerą anekdotą sunku prisiminti ne tik jums, bet tai visai natūralu, teigia mokslininkai. „Scanpix“ nuotr.
Pasak JAV psichologų, labiausiai vykę anekdotai prieštarauja paplitusiems mąstymo stereotipams, o banalūs juokeliai dėl savo nuspėjamumo įsimenami lengviausiai.
Nustatyta, kad gaunamą informaciją smegenys stengiasi sisteminti lygindamos ją su pasąmonėje esančiais stereotipais. Būtent tokiu būdu įsimenami eilėraščiai ir muzika. Toks informacijos organizavimo būdas apsunkina nestandartinės logikos, kuria paprastai remiasi geri anekdotai, įsiminimą: dažniausiai klausytojai įsimena tik anekdoto pagrindą sudarantį ryškų, netikėtą siužeto posūkį, kuris atmintyje užtemdo visą jo priešistorę.
Psichologai pateikia prastų anekdotų, kuriuos lengva įsiminti, ir juokingesnių, kuriuos prisiminti sunkiau, pavyzdžių.
Štai pirmasis: „Kodėl šios karvės su varpeliais?“ „Todėl, kad jų ragai neveikia“ (žodžių žaismas: „bell“ angliškai reiškia ir skambutį, o „horn“ – ir sireną).
O štai kitas, kurį prisiminti sunkiau.
Du vyrai eina mišku. Staiga vienas susmunka it pakirstas. Nekvėpuoja, žvilgsnis pastėręs – draugas iškart skambina pagalbos numeriu. „Mano draugas negyvas! Ką man daryti?“ – klausia jis.
„Nesinervuokit, – atsako operatorius. – Pirmiausia įsitikinkite, kad jis tikrai negyvas“.
Ragelyje stoja tyla, o po to pasigirsta šūvis.
„Jau, – praneša vyras. – Kas toliau?“
