Vakar, balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.
Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai energetikos sistemoje, politikoje ir ekonomikoje, siekiant sparčiai mažinti žmonijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus jau artimiausiais dešimtmečiais. Pastebima, kad ligšioliniai kovos su klimato kaita tempai nėra pakankami ir veda link 4°C šiltesnio pasaulio.
„Ši ataskaita parodo, kad dar galime suvaldyti klimato kaitą saugiose ribose. Šiandien mūsų galimybės yra didesnės ir pigesnės nei bus po 10 ar 20 metų. Mokslininkai kaip niekada aiškiai įvardijo pagrindines sėkmingos klimato kaitos politikos kryptis – sudaryti stabilias ir ilgalaikes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai bei skatinti energijos efektyvumą.“– teigia Gintarė Jonušauskaitė, Baltijos aplinkos forumo klimato kaitos ekspertė. „Nors NVO tai akcentavo ne kartą, tikimės, IPCC mokslininkų atlikta išsami šimtų scenarijų analizė ir išvados padės mūsų politikams suprasti, kad tai būtina ir neatidėliotina, siekiant išvengti skaudžių klimato kaitos pasekmių.“
Jeigu dabartinės žmogaus poveikio klimatui tendencijos nesikeis, šio amžiaus gale bus pasiektos labai aukštos CO2 koncentracijos atmosferoje, kurios lems 4°C šiltesnį pasaulį ir blogiausių klimato kaitos prognozių išsipildymą.
Kol kas ŠESD išmetimai ne mažėja, bet priešingai – didėja. Pastaruosius 10 metų jų kiekiai augo po 2,2 proc. per metus, tuo tarpu 1970 – 2000 laikotarpiu išmetimų kasmetinis augimas buvo kur kas mažesnis - 1,3 proc. Poveikio klimato kaitai nuolatinį didėjimą daugiausia lemia ekonominė plėtra ir žmonių skaičiaus pasaulyje augimas.
Svarbiausiomis ŠESD vis dar išlieka CO2 (76% visų ŠESD 2010-aisiais). Nuo priešindustrinio laikotarpio į atmosferą išmesta jau apie 2 mlrd. tonų CO2. Per pastaruosius 40 metų išmetėme tiek pat kiek per praėjusius 200 metų nuo 1750-ųjų - 1 mlrd. tonų.
Nors bendras poveikis klimato kaitai yra didesnis besivystančiose šalyse, tarša tenkanti vienam asmeniui yra beveik 9 kartus didesnė išsivysčiusiose valsybėse. Be to, didelė dalis besivystančių valstybių ŠESD išmetimų kyla dėl produktų, kurie eksportuojami į išsivysčiusias šalis, gamybos.
Mokslininkų teigimu, vis dar įmanoma stabilizuoti klimato kaitą pakankamai saugiose ribose, tačiau ŠESD išmetimai turi būti sparčiai mažinami nedelsiant. Atrinkdami rekomendacijas dėl būtinų veiksmų, mokslininkai įvardijo saugią CO2 koncentraciją atmosferoje (450 ppm), kurios negalime peržengti, jei norime išvengti didesnio nei 2°C globalinio atšilimo.
Neveltui artimiausi dešimtmečiai buvo pavadinti „klimato atsakomybės era“. Mokslininkai sako, kad iki 2050-ųjų būtina sumažinti pasaulio šalių išmetimus 40-70 proc lyginant su 2010 m. Artimiausių dešimtmečių investicijos į energetikos ir pramonės infrastruktūrą bei miestų plėtrą iš esmės nulems mūsų galimybes išlaikyti pakankamai saugią CO2 koncentraciją.
Mokslininkai paskaičiavo, kad atidėliodami veiksmus iki 2030-ųjų ar ilgiau, reikšmingai sumažintume savo šansus apriboti CO2 koncentraciją saugiose ribose. Uždelstas klimato kaitos švelninimo priemonių taikymas kainuotų daugiau, prireiktų labai staigaus ŠESD išmetimų mažinimo, nuostolingų infrastruktūros pokyčių bei CO2 gaudymo ir saugojimo technologijų, kurios šiandien yra labai brangios, taikymo.
Ankstyvūs veiksmai dėl klimato kaitos ne tik padėtų išvengti su klimato pokyčiais susijusių rizikų, bet ir atneštų papildomos naudos visuomenei. Scenarijai, kuriuose CO2 koncentracija išlaikoma saugiose ribose, stiprintų energetinį saugumą ir energijos rinkų stabilumą, pagerintų oro kokybę, žmonių sveikatą, ekosistemų būklę bei sukurtų daugiau darbo vietų žaliosiose industrijose.
Mokslininkai skaičiuoja, kad laikydamiesi saugios CO2 koncentracijos scenarijaus, vėliausiai iki 2070-ųjų energetikos sektoriaus CO2 išmetimus turime sumažinti 90 proc. – t.y. praktiškai atsisakyti iškastinio kuro. Apibendrinus apie 1200 klimato kaitos švelninimo scenarijų, daroma išvada, kad vienas iš svarbiausių veiksmų – iki 2050-ųjų bent 3-4 kartus padidinti energijos be CO2 dalį bendroje energijos gamyboje. Tam pasiekti būtina atsinaujinančiosios energetikos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas.
Atsinaujinanti energetika išlieka vieninteliu švariu ir patikimu energijos šaltiniu. Tarp kitų energijos be CO2 šaltinių ataskaitoje paminėta ir atominė energetika bei CO2 gaudymo ir saugojimo technologijos, tačiau nepamiršta ir su šiomis technologijomis siejama didžiulė rizika bei kaštai. Šiuo metu itin aktualus Lietuvoje bei Europoje energetinis saugumas taip pat stiprėtų plėtojant vietinę atsinaujinančią energiją.
Ataskaitos duomenimis, norint sustabdyti klimato kaitą saugiose ribose, iš esmės turi būti perskirstytos investicijos energetikos sektoriuje. Siekiant pakankamai greitos energijos gamybos dekarbonizacijos, 2010 – 2029 m. laikotarpiu finansavimas iškastinio kuro pramonei turėtų susitraukti po 30 mlrd. JAV dolerių kasmet, o investicijos į švarios energijos gamybą kasmet augti po 147 mlrd. JAV dolerių (palyginimui dabartinės metinės investicijos į energetikos sektorių siekia 1200 mlrd. JAV dolerių). Prognozuojama, kad kasmetinės investicijos į energijos efektyvumo didinimą didės apie 336 mlrd. JAV dolerių. Svarbus mokslininkų pastebėjimas, kad investicijų trūkumą daugiausia lemia klimato kaitos politikos nestabilumas, keliantis riziką investicijų atsiperkamumui.
Energijos paklausos mažinimas turėtų būti kita pagrindinė veiksmų kryptis. Pagrindiniai energijos vartotojai pasaulyje yra pramonė, pastatai ir transportas. Mokslininkai teigia, kad jei nebus imtasi papildomų priemonių skatinant efektyvesnes technologijas, ŠESD išmetimai šiuose sektoriuose iki amžiaus vidurio padidės du ar daugiau kartų – tai nesuderinama su saugaus klimato strategijomis.
Šiandien pramonė yra daugiausiai energijos vartojantis sektorius, tačiau jos energijos poreikiai galėtų būti sumažinti ketvirtadaliu plačiai pritaikius dabartines geriausias technologijas, o ateities technologijų inovacijos galėtų sutaupyti dar 20 proc. energijos. Tam, kad naujovės būtų diegiamos laiku, svarbiausia įveikti informacijos ir kapitalo prieinamumo barjerus, tik po to reikalingos papildomos ekonominės ir politinės priemonės.
2010-aisiais pastatai sunaudojo 32 proc. visos energijos ir į aplinką išmetė 19 proc visų ŠESD. Nepaisant paklausos augimo, naujausi technologijų pasiekimai galėtų stabilizuoti ar netgi sumažinti pastatų sektoriaus ŠESD išmetimus. Naujų pastatų bei prietaisų efektyvumo standartų taikymas nurodomas kaip viena geriausiai atsiperkančių ŠESD mažinimo priemonių apskritai. Tokiose šalyse kaip Lietuva, kur naujų pastatų statoma nedaug, pastatų renovacija turėtų būti viena pagrindinių energijos taupymo priemonių. Teigiama, kad efektyvesni pastatai prisidėtų ir prie skurdo mažinimo, darbo vietų kūrimo bei energetinio saugumo.
Iššūkiu laikomas transporto sektoriaus dekarbonizavimas. Automobilių efektyvumo standartai, naujos technologijos, tinkamas miestų planavimas, infrastruktūros atnaujinimas iki 2050-ųjų galėtų sumažinti transporto sektoriui reikalingos energijos kiekį iki 40 proc., lyginant su dabartinėmis technologijomis. Tačiau dėl didėjančios populiacijos ir urbanizacijos ateinančiais dešimtmečiais transporto paklausa augs daug greičiau nei iki šiol, ir tai gali atsverti technologijų sutaupytus ŠESD išmetimus. Todėl technologiniai pasiekimai turėtų būti stiprinami keičiant miestų planavimą ir žmonių gyvensenos įpročius: skatinant naudojimąsi viešuoju transportu bei efektyvesnių transporto priemonių pasirinkimą, kuriant infrastruktūrą pėstiesiems ir nemotorinėms transporto priemonėms.
Miestai jau dabar suvartoja apie 70 proc. visos energijos. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų pasaulio populiacija išaugs dvigubai, o miestų plotas jau iki 2030-ųjų – keturis kartus. Tai reiškia, kad dauguma ateities miestų šiandien dar nepastatyti, ir čia slypi didelės energijos taupymų galimybės. Kadangi miestų augimas daugiausia vyks besivystančiose šalyse, ten ypač svarbios ir reikalingos investicijos į efektyvų miestų planavimą ir infrastruktūrą, kurios leistų išvengti didelių ŠESD išmetimų ateityje.
Mokslininkai primena ir mūsų įpročių bei kultūros įtaką energijos vartojimui bei technologinių pasiekimų taikymui. Namų įrangos sprendimai, susisiekimo būdų pasirinkimai, mitybos įpročiai ir maisto atliekų mažinimas, anot mokslininkų, – tai gyvenimo būdo pasirinkimai, kurie gali reikšmingai prisidėti prie ŠESD išmetimų mažinimo ir reikalingų plataus masto pokyčių visuomenėje.
Vakar pasirodžiusi ataskaita yra trečia 5-ojo IPCC ataskaitų rinkinio dalis. Pirmoji, išleista 2013 m. rugsėjį, apibendrina naujausias klimato mokslo žinias ir patvirtina, kad būtent žmonių ūkinė veikla sukelia klimato kaitą, bei pateikia galimus ateities klimato scenarijus. Antroji, išleista 2014 m. kovą, nagrinėja klimato kaitos padarinių rizikas ir teigia, jog klimato pokyčiai jau darbar jaučiami kiekviename žemyne ir kelia rimtas grėsmes mūsų visuomenės gerovei ateityje. Mokslininkai tvirtina, kad atidėliojant veiksmus klimato poveikių rizika ir mastas tik augs, tačiau sustabdę pasaulinės temperatūros kilimą 2°C ribose dar spėtume prie jų prisitaikyti.
Ši, trečioji, ataskaita, nagrinėja klimato kaitos stabilizavimo scenarijus, išskirdama saugiausius kelius: sparti atsinaujinančios energetikos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas. Tai labai aiškios rekomendacijos politinių sprendimų priėmėjams, ypač aktalios dabar: artėjant deryboms dėl pasaulinio klimato susitarimo 2015 m., sprendžiant dėl ES klimato kaitos ir energetikos tikslų 2030 metams Europoje, o Lietuvoje – renkantis mums ilguoju laikotarpiu geriausią energetikos strategiją.
IPCC ataskaitomis siekiama suprantamai vienoje vietoje pateikti naujausias mokslo žinias, kuriomis remiantis politikai galėtų priimti mokslu pagrįstus ir ilgailaikius visuomenės interesus atitinkančius sprendimus.