Mokslininkai pagaliau įrodė tai, ką mes jau seniai įtarėme. Įtemptas mąstymas iš tiesų išsekina mūsų organizmą, nors kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra, rašo „mixstuff.ru“.
Kai kada išeini iš darbo penktą ir jautiesi kupinas energijos: pasiimi vaikus iš darželio, niūniuodamas dainelę ruoši pietus iš trijų patiekalų, suspėji sukalti inkilą, o paskui dar ir sporto salėje paprakaituoti. Kitą kartą peržengi namų slenkstį ir tuojau pat krenti ant sofos, įsijungi realybės šou ir užsisakai picą, kad galėtum pasistiprinti prieš aštuonių valandų miegą.
Abi šias dienas jūs dirbote, paprasčiausiai sėdėdami už savo stalo.Tačiau po vienos iš jų jūs pasijutote labiau išsekęs fiziškai. Kodėl? Gal būt, tą „picos dieną“ jūs daugiau mąstėte? Kento universiteto praktinės fiziologijos profesoriaus Samuelio Markoros atlikto mokslinio tyrimo rezultatai įrodo, kad įtemptas mąstymas iš tiesų sekina organizmą.
Tyrime dalyvavo dvi grupės žmonių. Abi jos gavo 90 minučių užduotis: vienai teko atlikti įdomų kompiuterinį testą nuovokumui patikrinti, o kita žiūrėjo dokumentinius filmus apie keliones ir Ferrari.
Po to visų eksperimento dalyvių buvo paprašyta „pasivažinėti dviračiu“, užsėdus ant treniruoklio. Praktiškai be išimties visi tie, kurie žiūrėjo filmus, galėjo minti pedalus ilgiau už tuos, kurie pusantros valandos sprendė galvosūkius, sėdėdami prie kompiuterių. Mokslui netikėta buvo tai, kad šių dviejų grupių žmonių širdies ritmas, kvėpavimas ir gliukozės kiekis kraujyje labai nesiskyrė.
Įsidėmėtina, kad sėsdami ant dviračio-treniruoklio abiejų grupių žmonės pasirinko vienodą pasipriešinimo lygį, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo protiškai išsekę, ar ne. Kitaip tariant – nors įtempto mąstymo išvargintiems žmonėms buvo likę mažiau jėgų, jie nusprendė pasirinkti sau tokią pačią apkrovą.
Tai reiškia, kad paskirstydami apkrovą mes dažniausiai neįvertiname vieno veiksnio – nuovargio dėl „įtempto protinio darbo“. O visai be reikalo.
