Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji mokslininkė, šią premiją gavusi du kartus.
Deja, ji tapo savo atradimų ir eksperimentų su jais auka.
Marija Kiuri atrado du radioaktyviuosius elementus – radį ir polonį. Ji intensyviai tyrinėjo ir radoną – dujas, kurias išskiria radis.
Tačiau daug laiko praleidžiant prie šių medžiagų, jos sveikata nuolat blogėjo, o mirties priežastis buvo kaulų čiulpų nepakankamumas – jie nustojo gaminti naujus kraujo kūnelius. Dabar mes žinome, kad šios ligos priežastis – radiacija.
Tomas Endrius (Thomas Andrews). 1873 – 1912
Airis Tomas Endrius buvo vienas pagrindinių legendinio „Titaniko“ architektų.
Be abejo, jis keliavo ir pirmuoju šio laivo reisu iš Sauthemptono į Niujorką. Deja, visi žino, koks likimas ištiko „Titaniką“, o Tomo Endriaus tarp išsigelbėjusių nebuvo.
Horacijus Hunley (Horace Hunley). 1823 – 1863
Teisininkas bei jūrų inžinierius Horacijus Hunley išgarsėjo, JAV pilietinio karo metu Konfederatų armijai sukūręs raumenų jėga varomą povandeninį laivą.
Tačiau jau pirmojo bandymo metu penki iš devynių įgulos narių žuvo.
Tačiau tai išradėjo nesustabdė – kito bandymo metu jis nutarė pats vadovauti laivui, bet ir čia jo laukė nesėkmė – laivas nuskendo ir šį kartą iš įgulos niekas nebeišsigelbėjo.
Tiesa, Konfederatai laivą sugebėjo iškelti ir trečią kartą jis buvo sėkmingai panaudotas mėginant nutraukti Čarlstono uosto blokadą – priplaukęs pritvirtino sprogmenis ir taip nuskandino karinį laivą „USS Housatonic“. Tai buvo pirmasis kartas jūrų karų istorijoje, kuomet buvo sėkmingai panaudotas povandeninis laivas.
Tiesa, netrukus jis vėl paskendo ir buvo rastas netoli Čarlstono uosto bei iškeltas tik po 132 metų.
Aleksandras Bogdanovas. 1873 – 1928
Aleksandras Bogdanovas nėra plačiai žinomas, tačiau jis buvo vienas iš kraujo perpylimo pionierių.
Jis buvo ir ekonomistas, ir gydytojas, ir aktyvus bolševikas, net laikytas Lenino konkurentu, kol nebuvo išmestas iš partijos 1909 metais.
Vienas iš jo kraujo perpylimo tyrinėjimo tikslų buvo rasti būdą žmonėms suteikti amžiną jaunystę.
Jis pats sau atliko vienuolika kraujo perpylimų, tačiau dvyliktasis buvo lemtingas. Tiesa, iki šiol nesutariama, nuo ko jis mirė – tarp versijų įvardijama kraujo užkrėtimas, kraujo grupių nesutapimas bei savižudybė.
Viljamas Bulokas (William Bullock). 1813 – 1867.
Niujorkietis Viljamas Bulokas išrado rotorinę spausdinimo mašiną. Į ją popierius buvo tiekiamas nenutrūkstamu srautu, tiesiog iš didelio rulono.
Pasakojama, kad jis įpykęs spyrė į tokią mašiną, ir koja pakliuvo tarp krumpliaračių. Ji buvo amputuota, tačiau V. Bulokas netrukus mirė nuo gangrenos.
