Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas.
NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com.
Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.
Pavyzdžiui, 31 kilometrų pločio Ida, 145 kilometrų Pulcova, 166 kilometrų Kaliopė, 217 kilometrų Eugenija turi po palydovą. O 282 kilometrų pločio Silvija jų turi net du. 531 kilometro pločio Vesta daug didesnė už visus šiuos asteroidus, tad tikrai tikėtina, kad ir ji turi palydovą.
„Dawn“ erdvėlaivio vyriausiasis inžinierius Marcas Raymanas pateikia vieną galimą būdą, kaip palydovas galėjo atsirasti.
„Kai su asteroidu susiduria kitas didelis kūnas, susidarę nuolaužos pasklindą į asteroido orbitą, o galiausiai jos gali suformuoti palydovą“, – aiškino jis.
Kita galimybė – „gravitacinis kiniško biliardo“ žaidimas: palydovas susiformavo asteroidų žiede ir per sudėtingas gravitacines sąveikas su įvairiais kūnais galiausiai buvo pagriebtas vieno jų traukos.
Vestos palydovo ieškojo kosminis teleskopas „Hubble“ ir ant žemės esantys teleskopai, tačiau kol kas jokių jo pėdsakų nepastebėta.
Tačiau „Dawn“ turės galimybę pasižvalgyti iš arčiau. Sekmadienį, likus savaitei iki to laiko, kai erdvėlaivis ims skrieti aplink Vestą, prasidėjo palydovo medžioklė. „Dawn“ kameros pradės daryti asteroidą supančio kosmoso nuotraukas, ieškodamos įtartinų dėmelių.
„Jei palydovas ten yra, nuotraukose jis bus matomas kaip taškas, judantis aplink Vestą, priešingai nei kiti taškai, pavyzdžiui, fone esančios žvaigždės. Naudodami trumpą išlaikymą, galėsime aptikti 27 metrų skersmens palydovus. Jei ilgesnės ekspozicijos nuotraukų neišblukins netoliese esančios Vestos švytėjimas, galėsime aptikti ir kelių metrų pločio palydovus“, – teigė „Dawn“ komandos narys Markas Sykesas.