JAV mokslininkai teigia, kad hidraulinio skaldymo metu susidariusių nuotekų suleidimas atgal į žemę buvo susijęs su 2011 metais Oklahomos valstijoje įvykusiu 5,7 balo stiprumo žemės drebėjimu, praneša BBC.
Hidraulinio skaldymo metu į skalūnus, siekiant išlaisvinti juose susikaupusias gamtines dujas, suleidžiamas vanduo su chemikalais. Šio metodo oponentai teigia, kad dėl to didėja seisminio aktyvumo rizika ir gali būti užterštas gruntinis vanduo.
Žurnale „Geology“ skelbiamo naujausio tyrimo išvadose teigiama, kad „sukeltas seisminis aktyvumas“ gali pasireikšti praėjus ne vieniems metams po nuotekų injekcijos. Po hidraulinio skaldymo procedūros likusios nuotekos į Oklahomos telkinius netoli Preigos miesto buvo suleistos 18 metų prieš 2011 metų lapkričio mėnesio žemės drebėjimus. Trys iš šių žemės drebėjimų buvo bent 5 balų stiprumo.
Šis tyrimas prisideda prie gausėjančių įrodymų, kad seisminį aktyvumą sukelia hidraulinio skaldymo nuotekų suleidimas į žemę, o ne injekcija, kuria išgaunamos dujos arba nafta.
Anksčiau, 2012 metais, JAV Nacionalinė mokslų akademija nustatė, kad „hidraulinio skaldymo procesas, taip pat ir tas, kuris šiuo metu naudojamas išgaunant skalūnų dujas, nekelia didelės seisminių įvykių rizikos“, bet „injekcijos, kuriomis atsikratoma šios energetikos technologijos metu susidariusiomis nuotekomis, didina dirbtinai sukelto seisminio aktyvumo riziką“. Tyrimo ataskaitoje taip pat teigiama, kad, lyginant su visu tokių injekcijų skaičiumi, per kelis dešimtmečius buvo užfiksuotas nedidelis seisminių įvykių skaičius.
2012 metų balandį JAV geologinių tyrimų centras nustatė, kad 2009 metais JAV teritorijoje staiga padaugėjo 3 arba daugiau balų stiprumo žemės drebėjimų. Ataskaitoje teigiama, kad ankstesnius 50 metų žemės drebėjimų kasmet padaugėdavo 1,2 proc., o 2009 metais jų padaugėjo 25 proc. Centras užsiminė, kad su seisminio aktyvumo padidėjimu gali būti susiję dujų ir naftos gavybos metodai.
Naujausio tyrimo autoriai tyrė daug stipresnius ir labiau uždelstus seisminius įvykius Preigos mieste, Oklahomos valstijoje. Autoriai teigia, kad reikia persvarstyti, kokio stiprumo seisminį aktyvumą leidžiama sukelti vandens injekcijomis ir nustatyti tokio aktyvumo diagnostikos metodus, kuriais būtų atsižvelgiama į ilgesnį laikotarpį. Vienas iš tyrimo autorių Džefris Abersas (Geoffrey Abers) iš Kolumbijos universiteto sakė, kad žemės drebėjimų rizika, kurią sukelia net palyginti nedidelės vandens injekcijos, tikriausiai yra didesnė, nei manyta iki šiol. Tačiau Oklahomos geologinių tyrimų centro seismologas Ostinas Holandas (Austin Holland) sakė, kad nors tyrimas ir parodė galimą ryšį tarp žemės drebėjimo ir hidraulinio skaldymo, „Oklahomos geologinių tyrimų centro nariai ir toliau mano, kad šie žemės drebėjimai galėjo įvykti natūraliai“. Jis sakė, kad šis klausimas dar neatsakytas ir Oklahomos žemės drebėjimai bus toliau tiriami.
