Iki 2100 metų vandens temperatūra Baltijos jūroje gali padidėti 6 laipsniais.
Ši naujiena, kuri poilsiaujantiems iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gera, Baltijos florai ir faunai gali turėti katastrofiškų padarinių, o maudymasis Baltijos bangose gali tapti nemaloniu užsiėmimu, rašo Vokietijos savaitraštis „Stern“.
Baltijos jūros temperatūra per praėjusį šimtmetį padidėjo maždaug 0,85 laipsnio pagal Celsijų. Tai reiškia, kad atšilimas šiame regione 0,1 laipsnio viršijo vidutinį globalinio atšilimo rodiklį.
Taip teigiama neseniai paskelbtoje BACC (BALTEX Assessment of Climate Change for the Baltic Sea basin) ataskaitoje. Specialistai temperatūros didėjimą aiškina tuo, kad mūsų planetos Šiaurės pusrutulis įšyla greičiau už Pietų, nes didelis Pietų pusrutulio vandenynų plotas ir Antarktidos ledai stipriau atspindi saulės šviesą, nei dideli sausumos plotai Šiaurės pusrutulyje, rašo „Stern“.
Sausos vasaros, šlapios žiemos
Oro temperatūra Baltijos jūros baseino regione kils ir ateityje, tvirtina mokslininkai. Pasak savaitraščio, jie remiasi savo skaičiavimais. Jei nebus imamasi priemonių dėl besikeičiančio klimato, specialistų teigimu temperatūra gali padidėti 4 – 6 laipsniais šiaurinėje ir 3 – 5 laipsniais pietinėje Baltijos jūros baseino dalyje.
Tai gali turėti toli siekiančių padarinių, rašo „Ster“. Vandens paviršiaus temperatūra padidės 2 – 4 laipsniais. Šiaurinėje jūros dalyje žiemą susidaranti ledo danga formuosis vėliau ir ištirps anksčiau. Vasaros bus sausesnės, o žiemą, sutinkamai su prognozėmis, iškris daugiau kritulių. Tai reiškia, kad vidutiniškai regione per metus bus daugiau lietingų dienų. Dėl to mažės Baltijos druskingumas.
Gerokas atšilimas iš visko sprendžiant atsilieps visai regiono ekosistemai – nuo planktono iki ruonių, rašo „Stern“. Biologai mano, kad kils problemų dėl jūržolių žydėjimo. Jei ledas išnyks ir šiaurinėje Baltijos regiono dalyje, Baltijos žieduotieji ruoniai (Phoca hispida) – jau šiandien atsidūrę ties išnykimo riba – paprasčiausiai nebeturės kur gyventi. „Žieduotieji ruoniai veikiausiai išnyks Baltijos jūros baseino regione, nes ši rūšis gyvena ant ledo“, - tvirtina Pakrančių tyrimo instituto Varnemiundėje mokslininkas Joachimas Dippneris. Ruoniai ant ledo augina ruoniukus.
Be to, pasak savaitraščio, galima daryti prielaidą, kad gyventi į Baltijos jūrą persikels tos gyvūnų rūšys, kurios prisitaikiusios prie šiltesnio klimato. „Šiuo metu negalima prognozuoti, kokios gyvūnų rūšys ims migruoti. Tai lemia ne tik klimatas, bet ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, apželtkojis krabas „atkeliavo“ į Šiaurės jūrą laivais“, - sako J. Dippneris.
Mikroorganizmus iš vienos vietos į kitą gali pernešti keliaujantys paukščiai. Pernai Claudia Wiedner iš Berlyno Leibnizo zoologijos tyrimų instituto pranešė apie melsvai žalių jūržolių, kurias mokslininkai aptiko šiaurinės Vokietijos ežeruose, atmainas.
Baltiją kamuoja stresai
Besikeičiantis klimatas – ne vienintelė Baltijos jūros problema. „Ji taip pat kenčia nuo visos eilės streso faktorių, tokių, kaip per didelės pramoninės žūklės apimtys ar įvairių nuodingų medžiagų išleidimas į jos vandenis“, – tvirtina Hansas von Storchas. Jis vadovauja Pakrančių tyrimų institutui, koordinuojančiam BACC ataskaitos rengimą.
Konkrečių priemonių siekiant apsaugoti klimatą dar nesiimama, tačiau į Baltiją išleidžiamų nuodingų medžiagų apimtys pastaraisiais metais nuosekliai mažinamos, rašo „Stern“. Helsinkio komisija, kurią sudaro visų su Baltijos jūra besiribojančių valstybių atstovai, dar prieš 15 metų sudarė pramonės objektų, ypač teršiančių Baltijos vandenis, sąrašą. Jame – įvairūs pramonės įrenginiai ir vandens valymo stotys. Nuo 1992 m. į šį sąrašą buvo įtraukti 162 „karštieji taškai“, o iki šios dienos beveik pusėje iš jų žalingas poveikis buvo neutralizuotas. „Padėtis nuodingų medžiagų išmetimo požiūriu dabar geresnė, nei prieš 20 metų“, - mano J. Dippneris.
Permainų pranašai – delfinai?
Praėjusį rudenį Vokietijoje sensaciją sukėlė Baltijos jūroje ties Hiddensee sala pakrančių apsaugos katerio įgulos pastebėti ir nufotografuoti paprastieji delfinai (Delphinus delphis).
Pasak naujienų agentūros DPA, Vokietijos Jūros muziejaus Stralsunde direktorius Haraldas Benke šį įvykį pavadino sensacingu, nes paprastai delfinai gyvena kur kas šiltesniuose vandenyse, pavyzdžiui, Viduržemio jūroje. Baltijos jūroje delfinai pasirodo labai retai. Pavyzdžiui, paskutinį kartą jie buvo čia pastebėti 2001 metais.
Abu delfinai lydėjo pakrančių apsaugos katerį 4 valandas. Pasak pareigūnų, vienas iš jų buvo jauniklis, kurį pienu maitino motina.
Pasak H. Benkes, paprastųjų delfinų pasirodymas Baltijoje gali būti pasaulinio atšilimo ženklas.
