Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.
„Jaudinama galvoti, kad be kuklių samanų evoliucijos šiandien čia nebūtų nė vieno iš mūsų“, – sakė tyrimo bendraautorius Timas Lentonas, Ekseterio universiteto profesorius.
„Mūsų tyrimas rodo, kad ankstyviausi sausumos augalai buvo stebėtinai produktyvūs ir smarkiai padidino deguonies kiekį Žemės atmosferoje“, – sakė jis.
Deguonis Žemės atmosferoje pirmą kartą atsirado prieš maždaug 2,4 mlrd. metų, per vadinamąją deguonies katastrofą.
Tačiau deguonies kiekis dabartinį lygį pasiekė tik prieš maždaug 400 mln. metų.
Kai kurie mokslininkai kėlė teorijas, kad deguonies kiekį padidino miškai, bet minimo tyrimo autoriai su tuo nesutinka.
Pasinaudoję kompiuteriniais modeliais ir taip neakivaizdžiai nukeliavę į praeitį, mokslininkai apskaičiavo, kad kerpės ir samanos prieš maždaug 445 mln. metų jau galėjo būti pagaminusios maždaug 30 proc. Žemės deguonies.
Plintant samanoms, didėjo organinės anglies kiekis nuosėdinėse uolienose ir deguonies kiekis ore.
Padidėjus deguonies kiekiui susidarė sąlygos „didelių, mobilių, protingų gyvūnų, tarp jų – žmonių, gyvybei išsivystyti“, sako tyrimo autoriai.
