Atsitiktiniai moksliniai atradimai yra patys geriausi. Vienas daugiausiai gyvybių išsaugojusių vaistų per visą žmonijos istoriją – penicilinas – buvo atrastas visiškai netikėtai, ir tokie eksperimentai parodo, koks sudėtingas ir nenuspėjamas gali būti mokslas.
Savo rezultatus tyrėjai aprašė moksliniame žurnale „Science“. Mokslininkai šį gydymą pritaikė pelėms, siekdami rasti vaistą nuo antro tipo cukrinio diabeto. Tačiau vietoje numatyto poveikio, eksperimentas pasisuko netikėta linkme – iš pelių odos pradėjo skirtis gliti medžiaga.
„Jos blizgėjo šviesoje“, – šnekėdamas su „Inverse“ sakė vyresnysis tyrimo autorius ir Pensilvanijos universiteto docentas Taku Kambayashis.
„TSLP [gydymą] gavusiosios pelės buvo blizgios, ir aš nesupratau, ką tai galėtų reikšti. <...> Kai mažėjo jų svoris, jos buvo, sakyčiau, beveik gleivėtos“, – pasakojo mokslininkas.
Ši medžiaga visiškai padengė gyvūnus, tačiau ją išanalizavus, tyrėjai suprato, kad tai yra riebalai. Dėl gydymo pelės pradėjo šalinti riebalus tiesiai pro odą.
Pelėms buvo skirtas užkrūčio stromos limfopoetinas (TSLP). TSLP yra citokinas (maži baltymai, kontroliuojantis imuninių ląstelių veiklą), kuris suaktyvina uždegimą mažinančias imunines ląsteles, ir yra labai svarbus, siekiant užkirsti kelią antro tipo cukriniam diabetui ir nutukimui. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad jeigu TSLP patektų į organizmą per virusinį vektorių, jis galėtų paskatinti imuninę sistemą kovoti su šiuo sutrikimu.
Siekdami tai padaryti, jie sujungė TSLP su adenovirusiniu vektoriumi. Šis metodas yra taikomas daugelyje skirtingų eksperimentinių gydymų. Suleidus jo pelėms, TSLP paskatino spartų svorio mažėjimą, nes gyvūnai pradėjo skirti sebumą. Sebumas yra riebi medžiaga, kurią išskiria odos liaukos, ir kurioje yra daugybė lipidų, apsaugančių odą nuo bakterijų ir grybelių. Dėl TSLP imuninės ląstelės (T lifocitai) nukeliavo į šias liaukas, ir paskatino sebumo gamybą. Paprastai tariant, taikant šį gydymą, baltasis riebalinis audinys yra tiesiog išprakaituojamas.
Tyrimo metu pelės neteko maždaug pusės jų turėto baltojo riebalinio audinio. Jos taip pat atsikratė ypatingai pavojingų riebalų, kurie dengia organus ir yra smarkiai susiję su mirtingumu.
Šio visiškai atsitiktinio atradimo pasekmės gali būti milžiniškos. Patikimas svorio mažinimo metodas yra neįprastai reikalingas, nes nutukimo rodikliai pasaulyje ir toliau auga. Negana to, šis gydymas gali būti naudingas ne tik norintiems sulieknėti, bet ir egzemos kamuojamiems žmonėms.
Žinoma, šis tyrimas yra tik pati pradžia – reikės dar daugybės saugumo, patikimumo ir klinikinių tyrimų, prieš pradedant šio vaisto naudojimą. Dabar tyrėjai tikisi išsiaiškinti, kokie tikslūs procesai lemia spartesnę sebumo gamybą. Jie taip pabandys paversti šį eksperimentą į veiksmingą gydymą.
