Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų.
Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.
Jau anksčiau tyrėjai yra pastebėję, kad šiuolaikinės verpetės gali būti užšaldytos -20℃ temperatūroje ir laikomos iki dešimties metų, po kurių jas atšildžius verpetės atgyja. Dabar mokslininkai sugebėjo atgaivinti verpetes, kurios dar pleistoceno epochos metu (prieš maždaug 2,6 mln.–11 700 metų) užšalo Sibiro amžinajame įšale. Atšildžius, šie senovės gyvūnai pradėjo daugintis nelytiniu partenogenezės būdu, taip sukurdami savo klonus – genetines kopijas.
Mokslininkai šiuos gyvius aptiko prieš maždaug 24 000 metų užšalusiame lede ir juos atgaivino!
Amžinasis įšalas – žemė, kuri yra užšalusi ilgiau nei dvejus metus – gali išsaugoti gyvenimo (ir mirties) prieš tūkstantmečius atvaizdą. Pavyzdžiui, kaip anksčiau pranešė „Live Science“, 2020 m. Sibiro amžinajame įšale buvo rasti prieš 46 000 metų gyvenusio paukščio palaikai, kurie atrodė: „Lyg jis būtų miręs prieš kelias dienas“. 2020 m. Sibire taip pat buvo rastas užšalęs ir mumifikuotas urvinis lokys, kurio amžius siekia 39 000 metų. Nepaisant to, jis vis dar turėjo mėsingą juodą nosį ir didžiąją kailio dalį.
Atrodyti kaip gyvam praleidus tūkstančius metų lede yra išties įspūdinga. Tačiau tam tikros lede įkalintos augalų ir gyvūnų rūšys sugebėjo padaryti kai ką dar nuostabesnio – jos sugeba atgyti.
2012 m. „Life Science“ pranešė, kad mokslininkams pavyko iš nesubrendusių vaisių audinių atgaivinti augalus, užšalusius prieš 30 000 metų. Po dvejų metų tyrėjai ataugino prieš 1500 metų Antarktidoje užšalusias samanas. Buvo atgaivintos ir mažos apvaliosios kirmėlės, rastos dvejose Sibiro amžinojo įšalo vietose: vienoje uolienų amžius siekė 32 000 metų, kitoje – 42 000, 2018 m. skelbė „Live Science“.
O dabar amžinajame įšale užšalę gyvūnų „zombiai“ buvo atgaivinti iš sulėtėjusios medžiagų apykaitos būsenos, vadinamos kriptobioze.
Zombiai klonai
Verpetės išsivystė gebėjimą naudotis kriptobioze, nes dauguma jų gyvena vandenyje, kuris dažnai užšąla arba išdžiūva, sakė Stasas Malavinas, Dirvožemio fizikinių, cheminių bei biologinių problemų instituto Puščine, Rusijoje tyrėjas ir naujo tyrimo, kuriame yra aprašomas verpečių atgaivinimas, pagrindinis autorius.
„Jos sustabdo savo medžiagų apykaitą ir kaupia tam tikrus junginius, kurie padeda joms atgyti aplinkos sąlygoms pagerėjus“, – elektroniniame laiške „Live Science“ rašė S. Malavinas. Verpetės taip pat turi mechanizmus, pataisančius patirtą DNR žalą ir apsaugančius jų ląsteles nuo pavojingų molekulių, vadinamų reaktyvios deguonies formomis, aiškino S. Malavinas.
Naujajam tyrimui reikalingus amžinojo įšalo mėginius mokslininkai paėmė išgręžę 3,5 m gylio skylę Sibiro Alajezos upėje, kur dirvožemio amžius siekia maždaug 24 000 metų. Mėginius atšildžius, tyrėjai atrado kriptobiotinės būsenos Adinetos genties verpetes.
Pirmiausia mokslininkai izoliavo ir išanalizavo amžinojo įšalo mėginius, norėdami įsitikinti, kad jie nebuvo užteršti moderniais mikroorganizmais. Kad atgaivintų snaudžiančius gyvius: „Mes įdėjome įšalo gabalėlį į tinkama medžiaga pripildytas Petri lėkšteles ir laukėme kol gyvi organizmai atsibus iš miego, pradės judėti ir daugintis“, – sakė S. Malavinas.
Žinoma, kai atšildyti gyvūnai pradėjo klonuoti save, mokslininkai nebegalėjo atskirti, kurie organizmai yra senoviniai, o kurie tik gimę, nes visos verpetės buvo genetiškai vienodos. Kadangi jos paprastai gyvena tik apie dvi savaites, savo duomenis mokslininkai rinko iš verpečių klonų, o ne pačių ledynmetį išgyvenusių organizmų.
„Iš amžinojo įšalo izoliuoti gyvi organizmai galimai yra patys geriausi modeliai kriobiologijos tyrimams“, ir gali suteikti naudingos informacijos apie mechanizmus, leidžiančius šiems organizmams išgyventi, sakė mokslininkas. Pasak jo, šie mechanizmai vėliau galėtų būti išbandomi atliekant krioprezervavimo eksperimentus su žmonių ląstelėmis, audiniais ir organais.
Tačiau tai dar nereiškia, kad artimiausiu metu žmonės galės atkartoti verpečių sugebėjimą atgyti po užšalimo, pridūrė S. Malavinas.
„Kuo organizmas yra sudėtingesnis, tuo sunkiau palaikyti jo gyvybę jį užšaldžius. Kol kas su žinduoliais to padaryti neįmanoma“, – sakė jis.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti birželio 7 dieną žurnale „Current Biology“.
