Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.
„Surinkti valstybinės kontrolės duomenys akivaizdūs: moksleivių maitinimo kokybė mokyklose kasmet gerėja. Pavyzdžiui 2011 metų duomenimis, visiškai reikalavimus atitiko apie 38 % visų tikrintų mokyklų valgyklų, tuo tarpu šiemet pavyzdingai besitvarkančių mokyklų valgyklų skaičius išaugo iki 50 %. Beveik per pusę sumažėjo mokyklų valgyklų (nuo 12 % iki 7 %), kurioms reikalingas kapitalinis remontas. Moderniai įrengtas, suremontuotas virtuves turi 15 % šalies mokyklų, dar didesnis jų skaičius modernizavimo ir įrangos atnaujinimo darbus yra suplanavę artimiausioje ateityje“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vita Šturmienė.
Specialistės teigimu, didesnis dėmesys skiriamas vaikams tiekiamų produktų kokybei, neužfiksuota atvejų, kad vaikams būtų teikiami produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų žaliavų. Vis daugiau mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose, skatinančiose vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves. Gaila, bet nepakito procentas mokyklų (82 %), kurios turi savo maisto tvarkymo skyrius ir patiekalus gamina vietoje, iš žaliavų. Likusi dalis moksleivių maitinami atvežtu termosuose maistu. Paprastai atvežami būna tik vieno pavadinimo karšti patiekalai, todėl vaikams nebūna pasirinkimo galimybės.
Mokyklų valgyklų patalpų būklė
Daugiausiai remontuotinų valgyklų yra Kupiškio rajone – 44 %, Varėnos rajone – 39 %, Radviliškio rajone – 29 %. Utenos, Akmenės, Prienų, Joniškio, Rokiškio rajonuose kapitalinio remonto reikia apie 20 %, o Vilniaus ir Šiaulių rajonuose – apie 7 % mokyklų valgyklų.
Klaipėdos, Marijampolės, Palangos, Zarasų, Anykščių, Biržų, Širvintų, Pakruojo, Kaišiadorių, Pasvalio, Šilutės, Kėdainių, Šalčininkų, rajonuose tokių mokyklų valgyklų yra po 1 ar 2 iš visų tuose rajonuose patikrintų mokyklų valgyklų.
Alytaus, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Lazdijų, Molėtų, Mažeikių, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Švenčionių rajonų visose patikrintų mokyklų valgyklose maistas gaminamas pagrindinius reikalavimus atitinkančiose patalpose, kurioms kapitalinis remontas nereikalingas.
Dalyvavimas sveikos mitybos įpročius ugdančiose ES finansuojamose programose
Mokyklos vis aktyviau dalyvauja ES finansuojamose programose, skirtose nuo mažens ugdyti sveikos mitybos įpročius. Šiuo metu programoje „Pienas vaikams“ dalyvauja 66 %, o vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programoje – 61 % šalies mokyklų. 2011 metais programoje „Pienas vaikams“ dalyvavo vos 29 %, o vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programoje – 27 % mokyklų.
Šiais metais programoje „Pienas vaikams“ dalyvauja visos patikrintos Ignalinos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Rokiškio, Skuodo, Visagino rajonų mokyklos. Anykščių, Biržų, Druskininkų, Jonavos, Kupiškio, Plungės rajonuose šioje programoje dalyvauja apie 85 – 90 % mokyklų.
Vaisių, daržovių skatinimo programoje aktyviausiai dalyvauja taip pat Anykščių, Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos ir Kupiškio rajonų mokyklos (90 – 100 %).
Vangiausiai ES finansuojamose programose, skirtose nuo mažens ugdyti sveikos mitybos įpročius, dalyvauja Joniškio, Kelmės, Kalvarijų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Zarasų rajonų mokyklos. Šiuose rajonuose galimybe nemokamai vaikams tiekti pieno produktus, vaisius ar daržoves pasinaudojo vos pusė ar mažiau mokyklų.
Vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų naudojimas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad atsakingi darbuotojai mokyklų valgyklose turėtų daugiau dėmesio skirti tiekiamų maisto produktų kokybei. Vis dar nustatoma atvejų, kai moksleivių maitinimui tiekiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų. Šiemet tokių pažeidimų nustatyta 3 %, o 2011 m. – 5 % tikrintų mokyklų valgyklų.
Draudžiami maisto priedai dažniausia pasitaiko moksleiviams tiekiamose pieniškose ar karšto rūkymo dešrelėse, virtoje dešroje, įvairiuose padažuose, majoneze, gaiviuosiuose gėrimuose, sausainiuose, bandelėse, džemuose, uogienėse, sirupuose ar džiovintuose vaisiuose. Dažniausiai nustatomi maisto priedai: konservantai, aromato ir skonio stiprikliai, saldiklis sacharinas ir kt.
Vaikų maitinimui draudžiamų maisto produktų tiekimas
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, vaikams mokyklose draudžiama tiekti tam tikras grupes sveikatai nepalankių maisto produktų. Tai įvairūs bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai; maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais; gazuoti gėrimai; energetiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai); maisto papildai; maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis tokius produktus vaikų maitinimui tiekiančių mokyklų valgyklų lyginant su 2011 metais sumažėjo nuo 3 % iki 1 %.
