„Verdenės“ pagrindinėje mokykloje pamokos metu sumuštam neįgaliam moksleiviui prireiks dviejų operacijų – jo artimieji nemano, kad po jų vaikui bus saugu grįžti į tą pačią mokyklą.
Dviejų devintokų sumušto septintoko močiutė neslėpė nuo korespondentų savo ir artimųjų nerimo. „Kaip reikės toliau vaiką leisti į mokyklą? Bijome“, – sako ji.
Greičiausiai artimieji apsispręs vaiko bent jau šiemet nebeleisti į mokyklą – mokys namuose. Baiminamasi, kad vėl ko nenutiktų ne tik klasėje, bet ir pakeliui. Svarstoma, ir ar dėl cerebriniu paralyžiumi sergančio berniuko saugumo nevertėtų atsisakyti ir įdomios popamokinės veiklos. Šeima ne juokais sunerimusi: močiutės manymu, mokykla nori išlaikyti prestižą ir visomis išgalėmis stengėsi neviešinti fakto, jog pamokos metu vyresni vaikai sumušė jaunesnį moksleivį.
Be chirurgų pagalbos neišsivers
Tądien, kai įvyko bet kuriems tėvams nesuvokiamas incidentas, „Verdenės“ septintokai rinkosi į technologijos pamoką. Jos metu į klasę atėjo porą metų vyresni tos pačios mokyklos mokiniai ir pradėjo mėtyti vaikų kuprines, kaišioti panosėn pamokai pasiruoštas daržoves. Močiutės žiniomis, anūkas neapsikentė ir nenutylėjo – pasakė įžeidžiantį žodį. Už tai ir buvo partrenktas ant žemės – trenkta į nosį. Artimųjų žiniomis, klasėje buvusi mokytoja stojo ginti neįgalaus moksleivio, įsiterpė tarp mušeikų, tačiau tai vaiko nuo smurto neapsaugojo.
Septintokui buvo sutrenkta galva, lūžusią nosį teko operuoti ir, medikų teigimu, greičiausiai ne paskutinį kartą – vėliau prireiks dar vienos operacijos.
Nukentėjusio moksleivio artimiesiems atrodo nesuprantama, kaip pamokų metu kiti vaikai gali vaikščioti po mokyklą, ateiti į svetimą klasę, kelti joje netvarką, kabinėtis prie vaikų ir galiausiai sumušti. Jų žiniomis, minėti paaugliai turi problemų dėl elgesio, išsišoka ne pirmą kartą (močiutės pasakojimu, jai užsukus į netoli mokyklos esančią biblioteką ir prasitarus apie įvykį, jai iš karto buvo įvardyti kaltininkai), tad neslepia pykčio, jog iki šiol nebuvo padaryta išvadų – reikėjo, kad įvyktų nelaimė. „Negalime palikti tokio dalyko, – piktinasi berniuko senelė. – Vaikas sužalotas mokykloje pamokos metu – visiškas saugos ir drausmės nebuvimas.“
Plačiau nekomentuoja
Tą pačią dieną artimųjų dėl įvykio atsiprašė technologijų mokytoja, apsilankė ir klasės auklėtoja. Pasak močiutės, mokyklos direktorė paskambino tik kitą dieną, bet atsiprašė padariusi klaidą ir nepaskambinusi tą pačią dieną po incidento. Apie įvykį miesto Savivaldybės Švietimo skyriui pranešė patys artimieji – iš mokyklos tokios informacijos skyrius kitą dieną po įvykio dar nebuvo sulaukęs.
„Verdenės“ mokyklos vadovė Jūratė Pauliukienė patvirtino, kad incidentas įvyko pamokos pradžioje, kai į septintokų klasę užėjo du vyresni mokiniai ir, anot pedagogės, „pradėjo daryti savo negerus darbus“. Direktorės žiniomis, vienas smarkuolis pačiupo morką ir kyštelėjo po nosimi šalia atsitiktinai stovėjusiam berniukui, o tas atsakė keiksmažodžiais. Mokytoja bandė įsiterpti tarp jų, tačiau antrasis atvykėlis nukreipė jos dėmesį.
Dabar jau su abiejų devintaklasių tėvais kalbėta, parašyti pasiaiškinimai, apklausti liudininkai. Tokio poelgio motyvas, prisipažįsta mokyklos direktorė, taip ir nepaaiškėjo, tačiau pedagogė spėja, jog mušeikos svetimoje klasėje atsidūrė atsitiktinai – galbūt užėjo pakeliui į savo pamokas.
„Nebuvo tikslo suduoti nukentėjusiam vaikui, nebuvo išankstinės nuostatos“, – tiki J. Pauliukienė.
Kadangi vyksta įvykio tyrimas, direktorė atsisako jį plačiau komentuoti. Taip pat nekomentuoja ji ir informacijos, kad dėl tų pačių vaikų elgesio problemų turėta ir anksčiau. J. Pauliukienės teigimu, jie labai gailisi, o suaugusieji suka galvas, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją.
„Labai nemalonus įvykis. Esame labai susirūpinę ir eisime iki galo, kad kaltininkas būtų priverstas atlyginti žalą“, – žada direktorė.
Toks atvejis, jos teigimu, mokykloje pirmas. Kalbant apskritai apie moksleivių tarpusavio santykius, J. Pauliukienės teigimu, bent jos vadovaujamoje mokykloje muštynės nėra dažnas reiškinys – tokie dalykai galbūt daugiau vyksta už ugdymo įstaigos ribų.
Direktorės manymu, berniukams paauglystėje pasitaiko tokių dalykų. Be to, ir visuomenėje nusistovėjusios vertybės daro įtaką. „Vaikai yra visuomenės ir tėvų atspindys“, – sako ji.
J. Pauliukienės manymu, nemažą įtaką daro ir kriminalinės laidos per televiziją, net ir rodomos pačios policijos, brutalūs filmai, žiaurūs žaidimai. Visa tai sudaro prielaidas smurtui.
Patarė informuoti
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė patvirtino pirmiausia apie muštynes sužinojusi ne iš mokyklos vadovybės, bet iš nukentėjusio vaiko artimųjų – kitą dieną po įvykio. Vėliau išklausiusi ir direktorę, specialistė teigia, esą mokykla padarė viską, kas tokiu atveju privaloma: apklausti liudininkai, informuoti tėvai, surinkti pasiaiškinimai ir visa kita.
Švietimo skyrius apie tokius įvykius, A. Bagdanskienės teigimu, turi būti informuojamas per septynias darbo dienas. Jei moksleivio sveikata sutrikdoma nežymiai, galima informuoti jam jau pasveikus.
„Labai nemalonu, kad taip atsitiko“, – apgailestavo ir Švietimo skyriaus darbuotoja. Jos žiniomis, ir klasės auklėtoja, ir technologijų mokytoja skambino vaiko artimiesiems ir atsiprašė. Pati A. Bagdanskienė teigė patarusi direktorei toliau tėvus informuoti apie tyrimo eigą.
„Negeras dalykas. Incidentas nepavydėtinas. Labai užjaučiu tėvus ir vaiką“, – sako vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė ir pripažįsta, kad smurtas yra visų mokyklų problema, tik kitur gal pasireiškia ne taip žiauriai. „Apsistumdymai vyksta visose mokyklose“, – taip bendrą situaciją mieste įvertino A. Bagdanskienė.
Smurto yra
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Daugirdas sako, kad teigti, jog mokyklose daugėja smurto ir patyčių, negalima. Tačiau kad jų yra (vienose mokyklose galbūt daugiau, kitose – mažiau), faktas. Ne paslaptis, kad yra moksleivių, turinčių tam tikrų elgesio problemų, ir pedagogams sunkiau suvaldyti tokias klases, kuriose jie mokosi.
Neretai sakoma, kad šiuolaikiniai vaikai puikiai žino savo teises ir jomis piktnaudžiauja, užmiršę apie pareigas. S. Daugirdo manymu, dalis tiesos šiuose teiginiuose yra. Kita vertus, pareigūnas sako iš patirties žinantis, jog dauguma incidentų mokyklose įvyksta spontaniškai: paaugliai apsižodžiuoja, susipyksta dėl panelės, kažkas kažkam neįtinka – tiek ir tereikia konfliktui įsiplieksti. Mokyklose yra ir silpnesnių, prastesnės socialinės padėties vaikų, iš kurių gali pasityčioti. Negeri dalykai dabar jau plinta ir internetinėje erdvėje. „Pajuokaudami paskelbia internete ką nors nesuprasdami, kad pasityčiojo“, – sako S. Daugirdas.
Kaip pavyksta išspręsti kylančias problemas, priklauso nuo šeimos, ar tėvai noriai bendrauja spręsdami opius dalykus. Pareigūno teigimu, mokyklos rimtų incidentų neslepia – bendradarbiaujama, kartu bandoma spręsti iškilusias problemas.
Marta MINSONAITĖ
