Jo neturinčioje Lietuvoje kai kurie gėrimai turi kelis kartus daugiau cukraus nei tokie patys gėrimai kitose šalyse.
Sveikatos apsaugos ministerijos tikinimu, cukraus mokestis Lietuvoje nepasiteisintų, tad jo vartojimas mažinamas kitomis priemonėmis. Vis tik, jei ES nuspręs dėl vieningo cukraus mokesčio šalyse, jis atsiras ir Lietuvoje.
Gėrimas – tas pats, o cukraus daugiau
Skaitytoja Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo, kad grįžo atostogoms į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK) ir pastebėjo, kad kai kurie limonadai čia yra kaloringesni ir saldesni.
„Turiu įprotį tikrinti produktų sudėtį, nes prisižiūriu figūrą. Dažniausiai perku „zero sugar“ (liet. be cukraus) limonadus. Parduotuvėje nebuvo „Fantos“ be cukraus, tad teko imti įprastą.
Pažiūrėjus į sudėtį toptelėjo, kad skaičiai galimai skiriasi. Pagooglinusi supratau, kad cukraus kiekis Lietuvoje ir JK tikrai skiriasi. Bet kaip taip gali būti? Juk gėrimas tai toks pats. Kodėl lietuviams cukraus deda daugiau? Labai keista“, – svarstė Evelina.
Ir iš tiesų, patikrinus pagrindinių limonadų „Coca-Cola“, „Fanta“ ir „Sprite“ sudėtis oficialiuose kompanijos „Coca-Cola“ puslapiuose Lietuvoje, JK ir Latvijoje matosi akivaizdus skirtumas.
100 ml lietuviškos „Fantos“ turi 6,5 g cukraus. Latvijoje – 4,7 g, o JK – 4,6 g cukraus.
„Sprite“ tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje 100 ml turi 10,2 g cukraus. Tačiau JK tėra 3,3 g cukraus.
Lietuviška ir latviška „Coca-Cola“ turi 10,6 g cukraus 100 ml. O JK ne „zero“ (liet. be cukraus), o „Original taste“ (liet. originalaus skonio) „Coca-Cola“ cukraus išvis neturi (0 g).
Daugiau cukraus – daugiau kainuoja
Galima numanyti, kad mažesnį cukraus kiekį gėrimuose užsienyje lemia cukraus ir saldiklių apmokestinimas, kuris yra ne tik Latvijoje ir JK, bet ir Lenkijoje, Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Monake, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vengrijoje.
Gegužės pradžioje Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus publikuotoje apžvalgoje rašoma, kad mokesčio tikslas – padėti kovoti su žmonių, ypač vaikų, nutukimu, skatinti gamintojus sumažinti cukraus kiekį jų gaminamuose ir parduodamuose gėrimuose bei kituose saldžiuose produktuose, taip pat mažinti jų suvartojimą.
Ten nurodoma, kad dažniausiai cukraus mokestis (akcizas ar rinkliava) taikomas gaiviesiems nealkoholiniams gėrimams.
Pavyzdžiui, Latvijoje, remiantis apžvalga, akcizo mokestis taikomas nealkoholiniams gėrimams – vandenims ir mineraliniams vandenims su cukraus, kitų saldiklių ar kvapiųjų medžiagų priedais ir kitiems nealkoholiniams gėrimams.
Mokestis netaikomas vaisių ir daržovių sultims, nektarams ir gėrimams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 proc. sulčių (išskyrus vaisių sultis, gaminamas iš koncentrato), ne daugiau kaip 10 proc. cukraus ir kuriuose nėra maisto papildų ir kvapiųjų medžiagų.
Mokesčio tarifas yra 7,4 euro / 100 l gėrimo, kai 100 ml yra mažiau kaip 8 g cukraus. 14 eurų / 100 l gėrimo, kai 100 ml yra 8 g ir daugiau cukraus.
Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ skelbia, kad 100 ml šio gėrimo paprastai tenka 10,6 g cukraus. Tad Latvijoje už litrą šio gėrimo tektų sumokėti 14 ct cukraus akcizą.
Cukraus mokesčio įvesti nežada – renkasi kitas priemones
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neslėpė, kad šiuo metu visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą, cukraus yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai lemia didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą.
SAM nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje cukraus mokestis netaikomas, tačiau taikomos kitos cukrų maisto produktuose mažinimo priemonės, rekomenduojamos PSO.
Pavyzdžiui, maisto produktų sudėties keitimas, sveikatai palankių maisto produktų ženklinimas, vartotojų informavimas apie maisto produktų sudėtį ir sveikatai palankios mitybos principus ar leistino cukrų kiekio reglamentavimas viešosiose įstaigose.
Paklausus, ar cukraus mokesčio nereiktų ir Lietuvoje, ministerija atkreipė dėmesį, kad cukraus vartojimo mažinimas yra bendra visos ES sveikatos politika.
Anot SAM specialistų, ES šiuo metu yra pradėtas saldžių maisto produktų vartojimo vertinimas, kuris bus naudojamas diskusijose dėl vieningo cukraus mokesčio taikymo visoje ES rinkoje.
„Cukraus mokesčio įvedimo iniciatyva Lietuvoje taip pat buvo, tačiau ją svarstant buvo nutarta didesnį dėmesį skirti sveikatai palankių maisto produktų vartojimo skatinimui. Vertinant kitų šalių patirtį taikant cukraus mokesčius, dalis šalių, turėjusių cukraus mokestį, jo vėliau atsisakė.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, šokoladui ir cukraus gaminiams, saldintiems gėrimams taikytas mokestis buvo panaikintas ir nebegalioja nuo 2021 m. Mokestis saldumynams 2017 m. panaikintas ir Suomijoje“, – komentavo ministerija.
Receptus pritaiko vietiniams ingredientams
„Coca-Cola“ bendrovė atstovauja tokiems gėrimams, kaip „Coca-Cola“, „Coca-Cola Zero“, „Fanta“, „Sprite“, „Schweppes“, „Fuzetea“, „Cappy“ ir t. t.
„Coca-Cola Baltics“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovės Nele Normak teigimu, nors įmonės produktai yra vieni universaliausių, jų receptus esą tenka pritaikyti vietiniams ingredientams, laikytis vietinių reglamentų. Tuo pačiu siekiama ir mažinti cukraus kiekį, ir tenkinti vartotojus.
Ji nurodė, kad gėrimų etiketėse pateikiama visiškai skaidri informacija apie produktų sudedamąsias dalis ir maistinę vertę, tad vartotojai gali rinktis produktus remdamiesi šia informacija.
„Imamės veiksmų, kad padėtume žmonėms geriau kontroliuoti cukraus suvartojimą mūsų gėrimuose: mažiname cukraus kiekį receptūrose, kuriame naujus gėrimus su mažu cukraus kiekiu ir be cukraus, siūlome mažas pakuotes, kad būtų galima kontroliuoti porcijas, ir reklamuojame savo gėrimų su mažu cukraus kiekiu ir be cukraus alternatyvas“, – dėstė atstovė.
Ji atskleidė, kad bendrovė įsipareigojo iki 2025 m. sumažinti cukraus kiekį savo gėrimuose dar 10 proc. O tai reiškia, kad nuo 2000 m. cukraus kiekis iš viso sumažėjo 33 proc.:
„Ir mes darome pažangą. Nuo 2019 m. pramonė Europoje pridėtinio cukraus kiekį sumažino vidutiniškai 7,6 proc.“
Beveik pusė asortimento Lietuvoje – be cukraus
Anot N. Normak, 2018 m. sausį „Coca-Cola“ įsipareigojo Lietuvoje parduodamame asortimente 15 proc. sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.
Ji įvardijo, kad 2022 m. „Coca-Cola Lietuva“ produktų portfelio sudėtis buvo tokia: produktai su sumažintu ir nuliniu cukraus kiekiu sudarė 46,9 proc. viso asortimento.
„Matome, kad Lietuvos vartotojai jau dabar renkasi sveikesnius produktus: 2021 m., palyginti su 2017 m., nulinio cukraus asortimentas augo 10 proc.“ – pridūrė pašnekovė.
Ji išskyrė, kad įmonės veiksmai paremti šiais 5 punktais:
- mažiau cukraus, daugiau pasirinkimų;
- nauji ir kitokie gėrimai;
- informacija pagrįsti sprendimai;
- jokios reklamos vaikams;
- reklamuoti tik mažo cukraus kiekio ir / arba jokio cukraus neturinčius gėrimus.
O „Kalnapilio-Tauro grupė“ nuo 2015 m. atstovauja vieno populiariausių pasaulinių gaiviųjų gėrimų gamintojui „PepsiCo“ Baltijos šalyse.
„Mūsų atstovaujamų produktų tiek sudėtis, tiek cukraus kiekis produktuose („Pepsi“, „Pepsi MAX“, „7UP“, „Mirinda“) Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nesiskiria.
Cukraus kiekį produktuose stengiamės mažinti kasmet, nes tai yra vienas iš prioritetų, kurį esame įsivardinę įmonės tvarumo strategijoje“, – nurodė atstovai.
Kontroliuoja cukraus kiekį vaikų ir sveikatos įstaigose
Anot SAM, valstybėms narėms yra siūloma nemažai priemonių, kaip mažinti cukrų kiekį maisto produktuose ne tik įvedant vadinamąjį cukraus mokestį.
Ji įvardijo, kad Lietuva šiuo metu daugiausia dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimo skatinimui (angl. reformulation) ir vartotojų informavimui apie maisto produktų sudėtį ir sveikatai palankios mitybos principus.
Ministerijos atstovai pridūrė, kad šiuo metu leidžiamas cukrų kiekis reglamentuotas maisto produktuose ir patiekaluose, tiekiamuose vaikų ugdymo ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Minėtose įstaigose yra draudžiami tiekti ir maisto produktai su saldikliais.
Pasak pašnekovų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai stebi savo savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių gaminamus maisto produktus. Stebimi tie produktai, kuriuose cukrų 100 g yra daugiau nei 5 g, o duomenys teikiami SAM.
Siūlo rinktis iš 1735 „Rakto skylutės“ produktų
SAM primena, kad Lietuvos vartotojams išsirinkti mažiau cukrų turinčius maisto produktus padeda „Rakto skylutė“. Taip ženklinami maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kitose šalyse.
„Palyginus su panašiais maisto produktais, simboliu „Rakto skylutė“ paženklintuose maisto produktuose yra mažiau ne tik cukrų, bet ir gyvulinių riebalų, transriebalų ir druskos. Į šiuos produktus draudžiama dėti saldiklius.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra 1735 minėtu simboliu paženklinti maisto produktai, šis skaičius nuolat didėja“, – dėstė ministerijos atstovai ir nurodė, kad daugiau informacijos ir produktų sąrašą galima rasti čia.
Jie tikino, kad SAM remia visas priemones, kuriomis siekiama, kad Lietuvos gyventojų mityba būtų sveikatai palankesnė. Todėl tęs maisto produktų sudėties keitimo (angl. reformulation) ir sveikatai palankių maisto produktų pasiūlos didinimo skatinimą bei vartotojų informavimą apie maisto produktų sudėtį ir sveikatai palankios mitybos principus.
