Lietuvos kūrėjai, smulkieji ir vidutiniai verslininkai komentuodami dar neoficialią mokesčių reformą teigia, kad pasekmės bus skaudžios. Teigiama, kad skaitymo metus pakeis spaudos bankroto metai. Smulkieji ir vidutiniai verslininkai sako, kad, panaikinus verslo liudijimus, bus priversti užsidaryti arba veikti pogrindyje.
Skaitymo metus keis spaudos bankroto metai
„Naujosios valdžios vieši siūlymai taupyti suvienodinant gyventojų pajamų mokestį reiškia tai, kad mažės gyventojų pajamos. Tai sutampa su jau dabar, krizės prieangyje, patiriamomis rimtomis ekonominėmis problemomis. Kaip žinote, pusę darbuotojų atleido interneto naujienų portalas atn.lt, ne taip seniai užsidarė dienraštis „L.T.“, – apie žiniasklaidos tempų lėtėjimą kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Girdėjome, kad be honorarų apmokestinimo ir mokesčių suvienodinimo bus panaikinta ir PVM lengvata spaudos leidiniams, egzistuojanti beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse“, – sakė jis.
„Toks mokesčių pertvarkymas reiškia, kad artėja liūdnos dienos spaudos leidiniams, ypač kultūrinei ir regionų žiniasklaidai. Tai akivaizdu, nes, be padidėjusių mokesčių, mažėja ir reklamos rinka“, – apie jau dabar prastą žiniasklaidos finansinę padėtį kalbėjo D. Radzevičius.
Apie realias galimybes bankrutuoti Lietuvos radijo eteryje kalbėjo ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė. Jos manymu, valdžiai nesutvarkius kitų kompensacijų mechanizmų bus labai sunku, o skaitymo metus pakeis spaudos bankroto metai.
„Situacija darosi grėsminga ypač vietos laikraščiams, kurie daug kam yra vienintelis informacijos šaltinis. Tai (PVM lengvatos apkarpymas – lrt.lt pastaba) labai pablogintų situaciją“, – sakė ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Rimantas Jonas Dagys, anksčiau dirbęs Seimo Korupcijos komisijose, Lietuvos radijui teigė, kad PVM lengvatos spaudai bus naikinamos, nes dažniausiai jos buvo naudojamos mokesčių slėpimui.
Smulkieji verslininkai jaučiasi skriaudžiami
Neigiamai mokesčių suvienodinimą vertino Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.
„Manome, kad šis sprendimas yra šiek tiek naudingesnis stambiajam kapitalui, nes jiems tai sukeltų mažiau nuostolių nei mažas ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. O PVM mokesčio didinimas paveiks visus, bet labiausiai paprastus vartotojus, nes smulkus ir stambus verslas turi galimybę susigrąžinti PVM“, – sakė A. Mackevičius.
Žanas Mongirdas, Smulkaus ir vidutinio verslo partijos pirmininkas, taip pat būsimos valdžios planus, ypač siūlymus naikinti verslo liudijimus, vertino skeptiškai. Jo teigimu, dauguma žmonių, iki šiol besivertusių patentine veikla, panaikinus verslo liudijimus, bus priversti užsidaryti arba dirbti pogrindyje.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad didžioji dalis dirbančių su verslo liudijimais tikrai neišgalės atidaryti įmonės, vesti buhalterijos, įsigyti kasos aparato, įdarbinti žmonių ir pan. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių, turėdami patentą, verčiasi namudine veikla, tačiau jie nepradės buhalteriauti. Čia suveiks ir psichologiniai dalykai“, – teigė Ž. Mongirdas.
Skaudi proga reformuotis
Seimo narys R. J. Dagys teigė, kad gyventojų pajamų mokestis nebus didinimas, o atvirkščiai – mažinimas, o „mokesčių tarifų suvienodinimas įveda naujas socialines garantijas“.
Tuo, kad šios finansų krizės metu bandoma tvarkyti ne atskirą kertelę, bet visą mokesčių sistemą, džiaugėsi ir LŽS pirmininkas D. Radzevičius. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad norint ir toliau konstruktyviai kalbėti apie socialines garantijas reikalingas „normalus trišalis, t.y. valdančiųjų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų, dialogas“.
Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, neseniai teigęs, kad šiais metais Lietuvos žiniasklaidos kokybė pastebimai pagerėjo, mokesčių lengvatų apkarpymą, kokybės požiūriu, vertino nevienareikšmiškai.
„Per ilgą laikotarpį paskata kokybei didėti sumažėtų, nes mokesčių lengvatų apkarpymas kirstų per žiniasklaidos įmonių biudžetus, darbuotojų skaičių ir įvairesnio turinio generavimą“, – teigė jis.
Tačiau pašnekovas tikėjosi, kad suvienodinus mokesčius padaugės ir žurnalistų, dirbančių pagal darbo sutartį, o tokiu būdu sumažėtų galimybės daryti jiems vienokį ar kitokį spaudimą.
Autorinė sutartis – spraga įstatymuose
2007 metų Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Urbonas mano, kad autorinis mokestis turėtų būti paliktas tik turintiems menininko statusą.
Toks statusas yra apibrėžtas įstatymais, o jį, remdamasi griežtais kriterijais, suteikia prie Kultūros ministerijos esanti komisija. Tokių „oficialių“ menininkų Lietuvoje yra apie 5 tūkst., todėl jiems palikta lengvata, G. Urbono manymu, neturėtų smogti valstybės biudžetui.
„Šiuo atveju ne kiekvienas yra menininkas. Menininkai Lietuvoje yra tik tie, kurie turi menininko statusą“, – pasakojo G. Urbonas.
„Mano galva, šis 15 proc. autorinis mokestis yra tam tikra landa įstatymuose, primenanti nepriklausomybės pradžioje steigtas nepelno organizacijas, kurios 1998 m. Premjero Algirdo Brazausko siūlymu buvo suvienodintos su viešosiomis įstaigomis. Tada buvo sudarytos galimybės išvengti pelno mokesčių“, – argumentavo menininkas.
Mokesčių suvienodinimui pritarė ekonomistas Romas Lazutka, nes „paprastai mokesčiai yra diferencijuojami pagal pajėgumą mokėti, o ne pagal būdą, kuriuo uždirbama“.
„Kodėl apmokestinti minimalią algą 24 proc., o autorinį darbą – 15 proc.? Beprasmiška. Juk šiais laikais yra deklaruojamos metinės pajamos, todėl, jeigu dirbančiojo pagal autorinę darbo sutartį metinis atlyginimas yra kuklus, jis turi galimybę pasinaudoti neapmokestinamu minimumu ir pan. Reikia fiksuoti pajamų dydį ir pagal pajėgumą mokėti“, – apie esamą ir niekuo nepagrįstą landą mokesčių įstatyme kalbėjo R. Lazutka.
Deryboms dar per anksti
Į kūrybinių asociacijų ir smulkaus verslo atstovų skundus ir baimę, kad „ir vėl viskas bus nuspręsta po stalu“, naujojo Seimo pozicija atsako, kad deryboms dar per anksti.
„Dabar krizės planą rengia naujoji valdančioji koalicija, tačiau neabejoju, kad pradėjus dirbti Premjerui ir kitiems ministrams bus dialogas su interesų grupėmis. Sprendimai nebus priimti tik tarp politikų. Tačiau tam dabar nėra nei galimybių, nei tikslių skaičiavimų – čia tik planas“, – tikino Žilvinas Šilgalis, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Juozapas Paškauskas