Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Į pajamų „Sodrai“ ieškančios ministerijos taikinį pateko prie savo nedidelių pensijų papildomai lėšų prisiduriantys ūkininkaujantys senjorai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė padaryti rokiruotę – dalį ūkininkų, o iš tikrųjų – žemės savininkų, ketinama atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo mokesčių, o stambiems, pramoninius ūkius turintiems ūkininkams mokesčius siūloma padidinti apie penkis kartus. Tačiau didžiausią nuostabą kelia ketinimas panaikinti lengvatą ir apmokestinti visus pensinį amžių peržengusius ūkininkus. Lietuvoje tokį amžių pasiekė net apie 44 proc. visų ūkininkų.
Naudinga oligarchams?
Šiuo metu ūkininkaujantys pensininkai, kurių ūkiai neviršija 14 ekonominio dydžio vienetų (EDV), nuo socialinio draudimo mokesčių yra atleisti. Turintys didesnius nei 14 EDV ūkius 468 ūkininkaujantys pensininkai šiuos mokesčius moka. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, ministerija siūlė ir šiuos ūkininkus atleisti nuo mokesčių, nes iš tokių ūkininkų valstybė surinkdavo nedaug lėšų, palyginti su pastangomis jas surinkti. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, matyt, turi daug laisvų valdininkų, todėl šį patarimą ignoravo ir dabar siūlo mokesčiais apkrauti visus ūkininkaujančius pensininkus – ar jie tik sukako pensinį amžių, ar jau sulaukė 85–90 metų. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, taip elgtis yra socialiai neteisinga, nes ūkininkai būtų dvigubai apmokestinami, be to, pensinio amžiaus gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro nedidelę dalį. Ir apskritai, kodėl valstybė nenori, kad palyginti nedideles pensijas gaunantys žmonės patys užsidirbtų papildomų pajamų? Gal valstybė norėtų jiems mokėti pašalpas? Kokios pasekmės? Tokie ūkininkai bus suinteresuoti atsisakyti ūkininkavimo, parduoti turimus ūkius. Kam tai naudinga? Pirmiausia oligarchams, kurie siektų žemes supirkti pusvelčiui.
Įmoka padidėtų net iki 5 kartų
Kitu įstatymo pakeitimu SADM ketina smogti stipriausiems ūkininkams, didinantiems Lietuvos eksportą ir konkuruojantiems ES ir pasaulinėje rinkoje su ekonomiškai stipresnių šalių ūkininkais. Metinę įmokų bazę ketinama padidinti nuo 48 iki 60 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė ūkininkas Aušrys Macijauskas, tokiu atveju įmokos stambiesiems ūkininkams padidėtų itin drastiškai – nuo dviejų iki penkių kartų. „SADM turėtų suprasti, kad ūkininkų negalima lyginti su kitose srityse individualia veikla besiverčiančiais asmenimis, nes iš esmės skiriasi uždirbto pelno panaudojimas. Vieni uždirbtą pelną išleidžia vartojimui, o ūkininkai didžiąją dalį lėšų investuoja – perka ar remontuoja žemės ūkio techniką, fermas, melžimo aikšteles, srutų rezervuarus, daržovių apdorojimo linijas, grūdų džiovyklas, skiria lėšų žemės kokybei palaikyti “, – sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas. Absurdiška, kad SADM nori socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo investuojamos sumos. LŪS vadovas Jonas Talmantas priduria, kad ūkininkams, skirtingai nei kitų sričių verslininkams, kiekvienais metais reikia vis daugiau apyvartinių lėšų, nes visos žemės ūkyje naudojamos žaliavos – trąšos, pesticidai, veterinariniai preparatai, degalai, pašarai ir kt. nuolat brangsta, be to, gamybos ciklas neretai užtrunka iki 2 metų. „Taigi SADM reikalavimus suprantame kaip norą socialinio draudimo įmoką nustatyti ir nuo apyvartinių lėšų. Įdomu, kaip reaguotų visi šalies piliečiai, jeigu nuo parduotuvėse išleistos sumos dar reikėtų mokėti ir socialinio draudimo įmokas“, – stebėjosi J.Talmantas.
Būtų diskriminuojami
Ūkininkai kategoriškai nepritaria ir SADM ketinimui ūkininkams ir jų partneriams, kurie nėra PVM mokėtojai, socialinio draudimo įmokų baze laikyti 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Tokiu atveju tie ūkininkai, kurie gauna mažiau pajamų nei 12 MMA, turėtų mokėti nepagrįsto dydžio socialinio draudimo įmokas. Tiek ŽŪM, tiek Lietuvos ūkininkų sąjunga, tiek ŽŪR siūlo, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, kurių pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, būtų sudaryta pasirinkimo galimybė patiems apsispręsti, ar mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo 50 proc. žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų ar nuo fiksuotos 12 MMA sumos per metus. Priešingu atveju, įsigaliojus minėto įstatymo projekte pateiktam siūlymui, susidarys situacija, kad žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. mažesnes pajamas uždirbantiems asmenims, socialinio draudimo įmokų našta bus didesnė, nes jie ir toliau turės privalomai mokėti nuo 12 MMA per metus, o tokias pat ar didesnes pajamas uždirbantis žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas PVM mokėtojas mokės nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Be to, prievolė mokėti nuo 12 MMA, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo uždirbo tiek pajamų per metus ar ne, nenustatyta nei vienai kitai individualią veiklą vykdančių asmenų grupei. Taigi šiuo atveju kai kurie ūkininkai būtų diskriminuojami.
Vieniems – meduolis, o kitiems – botagas
Nors SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė neatskleidė, kas konkrečiai inicijavo minėto įstatymo pakeitimus, ir tikino, kad įstatymą ketinama keisti tik siekiant didesnio socialinio teisingumo, tačiau „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai įtaria, kad tikroji priežastis susijusi su artėjančiais rinkimais ir noru įsiteikti dažniausiai žemės ūkiu neužsiimantiems smulkiesiems žemės savininkams. Tikėtina, tik dėl šios priežasties SADM siūlo socialinio draudimo mokesčiais apmokestinti ne nuo 4, bet nuo 6 EDV dydžio ūkius, o tiksliau – tokio dydžio žemės sklypų savininkus. Kaip žinome, jeigu vieniems siūloma lengvata, kitiems reikia kompensuoti galimus nuostolius. Taikinys – stambieji ūkininkai. Šiuo metu jiems taikoma maksimali 1488 Lt/mėn. įmoka. Gal ir per maža, gal ir reikėtų ją padidinti, tačiau ar SADM neperlenkia lazdos? „SADM siūlo nuimti šias „lubas“ ir socialinio draudimo įmoką skaičiuoti nuo 50 proc. pelno. Paskaičiuokime. Jeigu ūkininkas per metus gauna 200 tūkst. Lt pelno, tai nuo 100 tūkst. Lt jam reikėtų sumokėti apie 30 tūkst. Lt mokesčio. Toks pasiūlymas ūkininkams nepriimtinas“, – sakė A.Macijauskas.
Gali investuoti savo senatvei
Žemdirbių interesus ginančių organizacijų nuomonės skirtingos, tačiau visų jų esmė vienoda – didinti mokesčių negalima, juolab kad dabartinė valdžia jau prieš rinkimus į Seimą ūkininkams žadėjo to nedaryti. „Smulkieji ūkininkai jau dabar sunkiai sukrapšto mokesčiams, todėl norėčiau žinoti, kokiais skaičiavimais remiantis buvo nutarta mokesčius dar padidinti. Valdininkai klaidingai galvoja, kad jeigu žmogus turi žemės, tai yra turtingas. Apskritai smulkiesiems ūkininkams naujasis laikotarpis iki 2020 m. bus sudėtingas, nes ES paramą gaus tik galintieji iš pradžių patys investuoti, o tokių lėšų smulkieji neturi, bankai jiems neskolina“, – sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis. Ūkininkas Saulius Daniulis irgi priekaištavo valdininkams: „Pažįstu ne vieną stambųjį ūkininką ir žinau, kaip jie dirba. Neretai jie patys sėda prie kombaino vairo. Iš esmės tai – šeimos ūkiai. Jie tikrai neturi nei jachtų, nei prabangių automobilių ir laisvų lėšų mokesčiams mokėti.“ Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis palaikė SADM iniciatyvą: „Žemės ūkio bendrovių vadovai moka gerokai didesnius mokesčius nei ūkininkai. Visi norime gauti didesnes pensijas, o mokesčių mokėti nenorime.“ Jam pritarė SADM atstovė A.Šatrauskienė: „Ūkininkų mokamos minimalios įmokos garantuoja tik pensijai gauti būtiną stažą, tačiau pensija tokiu atveju būtų nedidelė. Bandžiau skaičiuoti – jeigu žmogus per 40 metų mokėtų tik minimalias įmokas, pensija siektų tik apie 750 Lt. Jeigu mokėtų iki 60 draudžiamųjų dydžių per metus, pensija būtų apie 2000 Lt.“ Graži suma, tačiau ar ūkininkai pajėgūs tiek investuoti savo senatvei?
Beprasmis mokestis
Įprasta, kad siūlant įstatymų pakeitimus pateikiami ir konkretūs skaičiavimai – kiek lėšų bus prarasta, kiek papildomai gauta, kiek kainuos naujų mokesčių administravimas. SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja A.Šatrauskienė sakė, kad tokio pobūdžio skaičiavimų nėra. Pasak valdininkės, įstatymo projektas parengtas vykdant Vyriausybės programą: „Vienu pakeitimu siekiame reglamentuoti savarankiškai dirbančius asmenis, kitu – įvardyti papildomas pajamas, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir trečia priemone siekiame, kad asmenys dalyvautų socialinio draudimo sistemoje ir mokėtų socialinio draudimo įmokas, atsižvelgiant į gaunamas pajamas. Ne kažkokio konkretaus dydžio, bet atsižvelgiant į gaunamas pajamas.“. O kuo šie įstatymo pakeitimai būtų naudingi ūkininkams? Pavyzdžiui, kokią naudą turėtų socialinio draudimo įmokas mokantis pensininkas? Įstatymo pakeitimo iniciatoriai svarių argumentų neturi. Todėl valdininkai negali paneigti ūkininko B.Markausko nuomonės: „Ūkininkaujančio pensininko akimis socialinio draudimo mokestis yra beprasmis – taip SADM nori tik dar kartą juos apiplėšti.“
IŠNAŠA
Nors ŽŪM ir socialiniai partneriai patarė silpniausius ūkininkus atleisti nuo mokesčių, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį patarimą ignoravo ir pasiūlė mokesčiais apkrauti visus ūkininkaujančius pensininkus.
