Lietuviškas pavardes vardijo šią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) svečiavęsi teisėsaugininkai iš Didžiosios Britanijos. Britų teigimu, tai - žmonės, įtariami dalyvavę grobstant pridėtinės vertės mokesčius (PVM).
Pasak FNTT patarėjo Igorio Kržečkovskio, lietuviai atlikdavo tarpininkų vaidmenį. „Britai ieškojo, kieno vardu galėtų eksportuoti prekes į kitą šalį. Tokiu atveju jiems, kaip ir pas mus, grąžinamas PVM. Tada schemoje atsirado lietuviai - kaip tariami prekių gavėjai“, - „Respublikai“ teigė patarėjas.
Pareigūnai nustatė, kad įtariamieji - jų „seni pažįstami“. Kai kurie, dar gyvendami Lietuvoje, buvo patekę į FNTT, kiti - į kriminalinės policijos akiratį. Dalis Lietuvoje teisti už prekybą narkotikais, kontrabandą.
I.Kržečkovskio teigimu, signalų apie tai, kad lietuvaičiai dalyvauja mokesčių grobstymo aferose, jau gaunama ir iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos teisėsaugininkų. Jų tyrimuose taip pat figūruoja lietuviškos bendrovės, nurodomos kaip prekių gavėjos.
Pelningiau už narkotikų verslą
FNTT direktorius Romualdas Boreika „Respublikai“ tvirtino: buvo galima iškart prognozuoti, kad Lietuvai tapus ES nare dalis žmonių, susidomėjusių PVM grobstymu, mėgins tuo užsiimti kitose šalyse.
„Šis biznis - labai pelningas. Kalbama apie šimtatūkstantines, dažnai ir milijonines sumas. Europos Komisijos duomenimis, pelnas, gaunamas iš ekonominių ir finansinių nusikaltimų, jau viršija pajamas, plaukiančias iš prekybos narkotikais“, - sakė R.Boreika.
Ilgą laiką Europoje, išskyrus pavienes valstybes, PVM grobstymas nebuvo rimtai vertinamas. Esą tai - pernelyg didelės grėsmės nekeliantys nusikaltimai. Lūžis įvyko 2005-aisiais.
FNTT pareigūnai juokavo, esą apskaičiavusios, kokia žala patiriama, kai kurios šalys apsiverkė. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija dėl finansinių nusikaltėlių veiklos per metus netenka daugiau kaip 16 milijardų eurų.
„Netrukus kova su mokesčių grobstytojais buvo paskelbta prioritetine visoje ES“, - teigė R.Boreika.
Kerta galvas slibinui
FNTT jau dešimt metų, beveik nuo tarnybos įkūrimo, sukčiavimui mokesčių srityje skiria ypatingą dėmesį. Atskleista ne viena grupuotė, išgrobsčiusi milijonus, dalis lėšų jau grąžinta valstybei. „Respublika“ rašė, kad pastaruoju metu FNTT akiratyje atsidūrė kelios žinomos ir turtingos bendrovės - „Sonex identifikaciniai duomenys“, „Sintagma“, „Rekosta“ ir kitos.
R.Boreikos žodžiais, jau ir taip sudėtingos grobstymo schemos tampa dar sudėtingesnės ir intelektualesnės. „Grobstytojai - kaip devyngalvis slibinas. Nukerti galvas, bet jos vėl atauga. Čia tarsi karo laukas: vieni kariai žūva, į jų vietą iškart stoja kiti“, - vaizdžiai apibūdino FNTT vadovas.
Jo teigimu, glaudus FNTT, prokuratūros, Mokesčių inspekcijos, bankų, kitų institucijų bei tarptautinis bendradarbiavimas - vienas iš pagrindinių kozirių kovoje su grobstytojais.
„Kelerius pastaruosius metus surenkamas PVM jau viršija numatytą ribą, o iki tol visą laiką buvo minusas. Manau, prie to tam tikra dalimi prisidėjome ir mes su savo partneriais“, - sakė R.Boreika.
Susigundo žinomi verslininkai
Vis dėlto, pasak Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus, kurio darbuotojai vadovauja tyrimams dėl PVM grobstymo, vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro, labai gaila, bet PVM grobstymo atvejų nemažėja. „Į tai įsitraukia ir nemažai gerą vardą turinčių įmonių, kurių apyvarta siekia dešimtis milijonų litų“, - teigė jis.
Prokurorus stebina verslininkų elgesys: rizikuojant savo ir įmonės reputacija siekiama trumpalaikės naudos bendrovei bei aiškiai verslininkams suprantamo neteisėto praturtėjimo.
„Kai kurie iš jų vis dar mąsto taip: pavogti iš parduotuvės produktų už 100 litų - negarbinga. Bet kelis šimtus ar tūkstančius kartų kartų didesnė suma, apgaule įgyta ar išvengta mokesčių pavidalu, jiems lyg ir nėra taip blogai“, - kalbėjo A.Dzikaras.
Reikėjo grynųjų pinigų. Taip į aferas įsivėlę verslininkai dažniausiai bando motyvuoti savo elgesį. „Tačiau jei tie pinigai naudojami įmonės veiklai, niekas netrukdo jų gauti legaliai, neįkišant rankos į valstybės kišenę. Tiesa, tuomet padidėtų finansinės sąnaudos, sumažėtų pelno marža. Verslininkai tiesiog nori maksimaliai ir neteisėtai susimažinti išlaidas, kad bet kokia kaina turėtų kuo didesnę naudą“, - sakė A.Dzikaras.
Apskaitos, kiek mokesčių pagrobta iš valstybės nuo 1994-ųjų gegužės, kai įsigaliojo PVM ir Pelno mokesčio įstatymai, nėra. „Manau, labai daug. Sumos tikriausiai siekia dešimtis, gal net šimtus milijonų litų“, - spėjo A.Dzikaras.
Tomas BERŽINSKAS
